VISŲ PIRMA, KAS GI BŪTENT TOKIO ĮDOMAUS IR YPATINGO BUVO SPAUSDINAMA „GENYJE“ 1996-AIS METAIS:
Pabaigta spausdinti Vytauto Račicko „Šlepetės“ istorija. Kaip jau seniai tai įprasta, vėl daug naujų eilėraščių, pasakų, apysakų, iš kurių pačias įdomiausias man buvusias aš išskirčiau šias: Bitės Vilimaitės „Vargas su karve“, Rūtos Baltakienės „Voriukas virduly“ ir Renatos Šerelytės „Žaliabarzdžio pilies šturmas“. Toliau žurnale gyvavo nuolatinis šachmatų skyrelis. Atsirado ir naujas kulinarinių receptų skyrelis „Močiutės Snieguolės užeigėlė“. Toliau gyvavo trys nuolatiniai žurnalo komiksai: „Micius ir Pykštukas“, „Paršiuko Čiuko nuotykiai“ ir „Tado ir Šarado nuotykiai“. Vis dar buvo skyrelis „Šuns būdoje“, apie įdomiausius Lietuvos šunis ir jų veisles. Spausdinami į redakciją atsiųsti skaitytojų vaikų laiškai. Balandžio numeryje vėl trumpam atgaivinta „Genio LOTERIJA“, su prizais skaitytojams. Toliau kiekviename numeryje buvo ir priedas „Genio gandas“, su visa daugybe konkursų, užduočių, galvosūkių, įdomybių, pamokymais, kaip galima ką nors nupiešti ir vabalų horoskopu iš Velykų salos. Įdomus įliustruotas pasakojimas „Iš kur atsiras broliukas?“. Nedingo ir skyreliai: „Juokų maišelis“, „Margas vėrinėlis“ ir „Mylimiausias žaisliukas“. Konkursas ilgaplaukėms mergaitėms „Gražiakasė“. Atsirado naujas skyrelis, su pačių vaikų atsiųstomis pasakomis „Pasakų kertelė“. Net ir visas vienas numeris, ko dar tikrai nebuvo – specialiai skirtas tik indėnams, jų tradicijoms, istorijai, gyvenimo būdui aprašyti. Vėl neišvengta ir trupučio reklamų – galiniame viršelyje visus metus žurnale buvo spausdinama „Valio ledų“ reklama. Tik tais metais žurnale gyvavo ir naujas skyrelis „Tavo kalendorius“, aprašęs visas svarbiausias senovines lietuvių tradicijas ir šventes. Skyrelis norintiesiems rasti susirašinėjimo draugų „Noriu susirašinėti“. Rugsėjo numeryje žurnale atsirado naujas unikalus skyrelis apie kosmosą ir planetas „Laiškai iš kosmoso“. Rugpjūčio mėnesį žurnale pradėta spausdinti nauja įdomi istorija su paveiksliukais apie vieną indėnų berniuką, vardu Plunksna „Varniuko Kangio pasakojimai“. Skyrelis apie gamtą „Žalioji Genio plunksna“.
O dabar apžvelkime pačius gražiausius tų metų viršelius:
1996 sausis
(Oi, kokia gyli buvo tuomet pas mus žiema...
Šiame pirmojo tų metų numerio viršelyje pavaizduotos baltosios šiaurinės meškutės turbūt simbolizuoja tai, kad ir Lietuvoje žiemos metu kartais būna tokių nepaprastai šaltų dienų, kad tada vaizdas beveik visai nesiskiria nuo meškoms įprasto Šiaurėje ir čia jos taip pat irgi galėtų puikiai jaustis. O tai, kad piešinyje matosi po du žmonių siluetus namų languose, gal rodo, kad žiemą geriausia praleisti būnant dviese, poroje. Man tame "Genio" numeryje tikrai daug kas patiko, bet visų labiausiai - Jono Kriščiūno pasakojimas apie telefono atsiradimą pasaulyje.)
Šiame pirmojo tų metų numerio viršelyje pavaizduotos baltosios šiaurinės meškutės turbūt simbolizuoja tai, kad ir Lietuvoje žiemos metu kartais būna tokių nepaprastai šaltų dienų, kad tada vaizdas beveik visai nesiskiria nuo meškoms įprasto Šiaurėje ir čia jos taip pat irgi galėtų puikiai jaustis. O tai, kad piešinyje matosi po du žmonių siluetus namų languose, gal rodo, kad žiemą geriausia praleisti būnant dviese, poroje. Man tame "Genio" numeryje tikrai daug kas patiko, bet visų labiausiai - Jono Kriščiūno pasakojimas apie telefono atsiradimą pasaulyje.)
1996 vasaris
(Šitame viršelyje – vėl žiemos dvasia dvelkiantis vaizdelis. Miela zylutė ir ją lesinantis vaikas tarsi lyg kaip tik geriausiai ir atspindi tikrąjį to meto vaizdą gamtoje, kai aplinkui yra tikrai šalta, žvarbu, paukšteliams labai trūksta maisto ir žmonės yra priversti patys juos lesinti tuo, ką turi. Toks įdomus buvo sutapimas, kad šį „Genio“ numerį aš ir gavau tos pačios dienos popietę, kai vieną šeštadienio rytą, rytinėje Lietuvos Televizijos laidoje vaikams „Labas rytas suraitytas“ buvo pranešta, kad jau yra išleistas naujas žurnalo numeris ir jis parodytas per televiziją. O iki tos dienos tai buvo labai retas atvejis, kada naujas žurnalas tą pačią dieną pasirodydavo ir sostinėje, ir tolimame kaime. Tame numeryje man didžiausią įspūdį tuomet paliko išspausdinta nuotaikinga pasaka - Antonijaus Robleso "Besotis".
Dar galėčiau ir trumpai papasakoti, koks tą mėnesį buvo pats vaizdas pačioje gamtoje. Atsimenu, sniego tada buvo tiek daug, toks itin storas buvo žemę nuklojęs jo patalas, kad kai pas mane, kaime traktorius su buldozeriu nuvalydavo kaimo keliuką, abiejose jo šalikelėse likdavo susikaupę ypač aukšti ir platūs sustumto sniego kalneliai...)
Dar galėčiau ir trumpai papasakoti, koks tą mėnesį buvo pats vaizdas pačioje gamtoje. Atsimenu, sniego tada buvo tiek daug, toks itin storas buvo žemę nuklojęs jo patalas, kad kai pas mane, kaime traktorius su buldozeriu nuvalydavo kaimo keliuką, abiejose jo šalikelėse likdavo susikaupę ypač aukšti ir platūs sustumto sniego kalneliai...)
1996 gegužė
(Šįkart – vėl, tradiciškai Motinos dienai skirtas viršelio vaizdelis, kuriame tikrai meniškai parodyta, kaip gražiai tądien vaikai sveikina savo mamas ir atsidėkoja joms už jų įdėtą meilę ir visą triūsą. Kad mamos tą dieną gauna iš savo vaikų tik didžiulius glėbius gėlių, gražiausių pavasarinių žiedų....
Pastarąjį žurnalo numerį aš tuomet gavau jau po mėnesio vidurio. Jame man didžiausią galimą įspūdį paliko tas "Močiutės Snieguolės užeigėlės" kulinarinis skyrelis.
Dar atsimenu: tada buvo nepaprastai gražios, saulėtos ir netgi karštos pavasario dienos. Aplinkui, gamtoje visa augmenija jau skleidė savo naujus lapelius, skraidžiojo visokiausi paukšteliai ir vabalai, o man pačiam mokykloje mokslo metų dienos jau visai artinosi į galą...
(P.S. Žurnalo įdėkle buvo plakatas su aktoriumi Sigučiu Jačėnu ir jo dukrele Julija, bei dar interviu su jais pačiais.))
Pastarąjį žurnalo numerį aš tuomet gavau jau po mėnesio vidurio. Jame man didžiausią galimą įspūdį paliko tas "Močiutės Snieguolės užeigėlės" kulinarinis skyrelis.
Dar atsimenu: tada buvo nepaprastai gražios, saulėtos ir netgi karštos pavasario dienos. Aplinkui, gamtoje visa augmenija jau skleidė savo naujus lapelius, skraidžiojo visokiausi paukšteliai ir vabalai, o man pačiam mokykloje mokslo metų dienos jau visai artinosi į galą...
(P.S. Žurnalo įdėkle buvo plakatas su aktoriumi Sigučiu Jačėnu ir jo dukrele Julija, bei dar interviu su jais pačiais.))
1996 birželis
(Tomis dienomis aš jau buvau laisvas nuo savo mokslų, mėgavausi vasaros atostogomis...
Šitą, birželio numerio viršelio vaizdą tik šitaip ir galima apibūdinti – jis dvelkia vien vasariška žaluma ir šiluma. Juk ne veltui čia ta basakojė mergaitė pavaizduota, vasaros metu, šiltą dieną turbūt ir daugeliui žmonių kartais taip norisi nusimesti šalin tuos batus ir pabraidžioti basomis po švelnų vasaros kilimą, žolę. Vienas svarbiausių to numerio pasakojimų - apie tai, kaip kartą Vilniuje, vienoje vietoje buvo susirinkusios visos žurnalo konkurse "Gražiakasė" dalyvavusios Lietuvos mergaitės. Būtent jis man labiausiai tuomet ir įsiminė atmintyje.)
Šitą, birželio numerio viršelio vaizdą tik šitaip ir galima apibūdinti – jis dvelkia vien vasariška žaluma ir šiluma. Juk ne veltui čia ta basakojė mergaitė pavaizduota, vasaros metu, šiltą dieną turbūt ir daugeliui žmonių kartais taip norisi nusimesti šalin tuos batus ir pabraidžioti basomis po švelnų vasaros kilimą, žolę. Vienas svarbiausių to numerio pasakojimų - apie tai, kaip kartą Vilniuje, vienoje vietoje buvo susirinkusios visos žurnalo konkurse "Gražiakasė" dalyvavusios Lietuvos mergaitės. Būtent jis man labiausiai tuomet ir įsiminė atmintyje.)
1996 liepa
(Šis „Genio“ numeris – ko dar tikrai niekada iki tol nebuvo – visas tik apie indėnus ir specialiai indėnams skirtas. Tą jau galima suprasti ir iš paties, gan neįprasto, indėniško šio numerio viršelio paveikslėlio. Beveik visą jo turinį užėmė tiktai vien straipsniai, pasakojimai indėniška tematika. Ką čia buvo galima rasti įdomaus paskaityti? Tikrai labai daug – apie indėnų Amerikoje statytus būstus, apie indėnų medžioklės tradicijas, apie indėnų ginklus, tarpusavio karus, apie indėnų kurtą meną, jų išradimus, apie pačią indėnų kalbą, daug fotonuotraukų su pačiais gyvais dabarties indėnais, indėniškų eilėraščių, legendų, pasakojimų, net indėniškų valgių receptai. Būtent todėl pats visas numeris man labiausiai ir įsiminė. Įdėkle – net ir priedas – kartoniniai puslapiai, su indėnų mini būstų išklotinėmis, pačių indėnų figūrėlėmis, išsikirpimui ir suklijavimui. Tikrai unikalus ir stulbinantis savo surinktomis žiniomis numeris...)
1996 rugsėjis
(Tai jau antras iš eilės „Genio“ žurnalo numeris, kurio viršelyje iki tol buvusį įprastu pieštą paveikslėlį pakeitė tikra fotonuotrauka. Beje, kaip matote, dar gerokai pasikeitė ir pats viršelio dizainas. O pačiame viršelyje jūs šįkart matote Lietuvos krepšinio garsenybės Šarūno Marčiulionio dukrą Kristiną Marčiulionytę, kuri tuomet dar tebuvo pradinukė ir telankė mokykloje 4-ąją klasę. Matot, kokia ji dar maža tuomet tebuvo? Žurnale buvo išspausdintas ir pasakojimas apie pačią Kristiną, apie jos gyvenimą Amerikoje, ateities svajones, atostogas Lietuvoje, kaime, pas savo močiutę ir pomėgį tapyti. Jis man, asmeniškai labiausiai įsiminė. Taip pat tame numeryje aš dar pirmąsyk sužinojau ir tai, kad yra pradedama leisti istorinių, nuotykinių knygų vaikams serija „SKOMANTAS“. O žurnalo priede – įdėklas su kartoniniais puslapiais, kuriuose popierinės pieštukinės išklotinės, išsikirpimui ir suklijavimui.)
1996 lapkritis
(Šiame, lapkritinio numerio viršelyje – vėl dar kitas garsus vaikas. Tai dabar jau velionio atgavusios Nepriklausomybę Lietuvos Respublikos pirmojo Prezidento Algirdo Mykolo Brazausko vienas iš anūkų, Mykolas Mertinas. Aktoriaus Daliaus Mertino sūnus. Ten pat, žurnale yra išspausdintas ir interviu su pačiu Prezidento anūku Mykolu, apie jo gyvenimą, pomėgį sportuoti, jo šeimą. Bet labiausiai man tuomet įsiminė ne tai, o vienos mergaitės, vilnietės Jūratės Vaičaitytės sukurti eilėraščiai. Dar kas buvo įdomaus šiame žurnalo numeryje – naujas skyrelis su pačių vaikų atsiųstais pasakojimais „Mano vardas – mano ženklas“ ir puslapiai „Dėdės Romo galvosūkiai“, su Romualdo Norvaišo sukurtais galvosūkiais.)
1996 gruodis
(Tuo metu aplinkui visur gamtoje karaliavo jau tikrų tikriausia balta ir šalta žiema...
Ką būtų galima tiesiog pasakyti apie šį gruodžio mėnesio „Genio“ numerį? Turbūt gal tik tai, kad jis yra kaip tik ir skirtas Kalėdų šventei ir visas apskritai toks labai jau „kalėdinis“. Jame yra išspausdintas interviu su aktoriumi Rimgaudu Karveliu, kuris tuolaik per kiekvienas šv. Kalėdas persirengdavo Kalėdų Seneliu ir tuo džiugindavo visus vaikus. Tai tas pats žmogus, kuris yra ir nupaveiksluotas šio numerio viršelio nuotraukoje, apspistas patenkintų vaikų. Dar kaip matote, nuo šio numerio „Genio“ priekiniame viršelyje atsirado ir šmaikštus žurnalo šūkis: „Kas skaito, tas auga“. Galbūt buvo norėta tuo pasakyti, kad žurnalas vykdo savo svarbią misiją – padeda vaikams užaugti, tobulėti. Šiame numeryje, be įdėto priedo, kitų sekančiųjų 1997-ųjų metų kalendoriaus, buvo dar ir daugiau įdomybių – pasakojimas apie estrados dainininką Stasį Povilaitį, vėl buvo išspausdinta kitų, naujų sudėtingų „Dėdės Romo galvosūkių“. Labai iš to numerio man tąsyk įstrigo ir tikra, šventine nuotaika nuteikė pasakojimas Antano Ramono "Sidabrinis stirnelės varpelis". Na, o vienintelis keistumas yra gal tai, kad šį numerį aš gavau visai ne gruodžio mėnesį, o jau tik 1997-ųjų metų sausio mėnesio pirmąją savaitę.)
Ką būtų galima tiesiog pasakyti apie šį gruodžio mėnesio „Genio“ numerį? Turbūt gal tik tai, kad jis yra kaip tik ir skirtas Kalėdų šventei ir visas apskritai toks labai jau „kalėdinis“. Jame yra išspausdintas interviu su aktoriumi Rimgaudu Karveliu, kuris tuolaik per kiekvienas šv. Kalėdas persirengdavo Kalėdų Seneliu ir tuo džiugindavo visus vaikus. Tai tas pats žmogus, kuris yra ir nupaveiksluotas šio numerio viršelio nuotraukoje, apspistas patenkintų vaikų. Dar kaip matote, nuo šio numerio „Genio“ priekiniame viršelyje atsirado ir šmaikštus žurnalo šūkis: „Kas skaito, tas auga“. Galbūt buvo norėta tuo pasakyti, kad žurnalas vykdo savo svarbią misiją – padeda vaikams užaugti, tobulėti. Šiame numeryje, be įdėto priedo, kitų sekančiųjų 1997-ųjų metų kalendoriaus, buvo dar ir daugiau įdomybių – pasakojimas apie estrados dainininką Stasį Povilaitį, vėl buvo išspausdinta kitų, naujų sudėtingų „Dėdės Romo galvosūkių“. Labai iš to numerio man tąsyk įstrigo ir tikra, šventine nuotaika nuteikė pasakojimas Antano Ramono "Sidabrinis stirnelės varpelis". Na, o vienintelis keistumas yra gal tai, kad šį numerį aš gavau visai ne gruodžio mėnesį, o jau tik 1997-ųjų metų sausio mėnesio pirmąją savaitę.)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą