VISŲ PIRMA, KAS GI BŪTENT TOKIO TIKRAI ĮDOMAUS IR YPATINGO BUVO SPAUSDINAMA „GENYJE“ 1997-AIS METAIS:
Jau patį pirmąjį tų metų mėnesį „Genio“ žurnalo gyvenime įvyko labai daug reikšmingų pasikeitimų ir esminių permainų. Pasikeitė ne vien tiktai žurnalo redaktorius (Vytautas Račickas savo ilgametę darbo vietą užleido rašytojai Gintarei Adomaitytei), bet ir pats žurnalo formatas, turinys, paskirtis, galų gale, net ir leidybai naudojamas popierius. Nuo tada „Genys“ jau buvo ne tiktai žurnalas vaikams, bet ir tapo vaikų – paauglių žurnalų, puikiai tinkančiu net dviems amžiaus grupėms. Nors „Genys“ iš pažiūros ir atrodė lygiai toks pat, kaip ir anksčiau, bet vis tiek nuo tada jis buvo jau nebe toks, o kiek kitoniškas. Toks pat mielas leidinys, su tais pačiais kai kuriais senaisiais skyreliais, su tais pačiais senaisiais nuolatiniais komiksais, bet vis tiek jau kažkoks kitoks. Kad 1997-ieji tikrai buvo didelių permainų „Geniui“ metai, tai labai gerai rodo ir tai, kad jau pavasarį redakcija apskritai pakeitė ir savo adresą – iš savo senosios buveinės Bernardinų gatvėje persikraustė į naują vietą Gedimino prospekte. O kas gi vis dėl to liko žurnale pastovaus ir nepakitę, prie ko jau visada mes buvome pripratę? Galiu pavardinti – ir toliau čia buvo galima rasti įdomių eilėraščių, apsakymų, pasakų, istorijų... Iš jų visų labiausiai man patikusias aš išskirčiau šias: Bitės Vilimaitės „Kailiniai“, Selemono Paltanavičiaus „Kelias į šuns žvaigždyną“ ir Aurelijos Čeredėjevaitės „Užuomaršų pasaulis“. Prie trijų senųjų nuolatinių žurnalo komiksų: „Micius ir Pykštukas“, „Paršiuko Čiuko nuotykiai“ bei „Tado ir Šarado nuotykiai“ prisidėjo ir visai naujas, jau sausio mėnesį ką tik atsiradęs komiksas apie mokytoją ir jo mokinį. Kiekviename numeryje toliau sau gyvavo ir šie skyreliai: „Močiutės Snieguolės užeigėlė“, „Juokų maišelis“, „Noriu susirašinėti“, apie šachmatus, skaitytojų laiškai „Geniui“, beveik kiekviename – skyrelis apie kosmosą „Laiškai iš kosmoso“, „Žalioji Genio plunksna“. Visus numerius lydėjo „Genio“ priedas „Genio gandas“, su visa galybe naujų užduočių, kryžiažodžių, galvosūkių, konkursų, įdomybių – ir apie augalus, ir apie užsienio kalbas, ir apie kompiuterines programas, ir apie riedučius, ir apie „raganiškus žaidimus“, ir su testais, ir net horoskopais. Sausio ir kovo numeriuose vėl buvo galima rasti istoriją su paveiksliukais „Varniuko Kangio pasakojimai“. O trims vasaros mėnesiams priedas net savo pavadinimą buvo truputį pakeitęs ir, kas tikrai pastebėtina, nuo pat birželio mėnesio gan smarkiai pastorėjęs. Tais metais žurnale atsirado ir visai naujut naujutėlių skyrelių. Tai skyrelis apie vaikiškų drabužių madas „Ančiukas tampa gulbe“, tai skyrelis „Rūpestis“, į kurį skaitytojai siųsdavo laiškus su aprašytais savo, jiems ramybės neduodančiais rūpesčiais, klausimais, ir redakcijos darbuotojai pasistengdavo į juos žurnale atsakyti. Tai ir skyrelis „Mano augintinis“, kuriame patys skaitytojai aprašydavo savo turimus namie augintinius. Bene pats svarbiausias dalykas atsirado tais metais – jau nuo sausio numerio prasidėjo žurnale ypatingas konkursas – žaidimas „Pėdsekys“, su savo kelionėmis, ypatingais klausimais ir prizais. Vėl siųsti redakcijon savo ilgų plaukų nuotraukas mergaites ragino konkursas „Gražiakasė“. Tik trijuose žurnalo numeriuose gyvavo naujas skyrelis „Iš piratų istorijos“, rašęs apie tris garsius praeities piratų kapitonus: Kidą, Henrį Morganą ir Edvardą Tyčį – Juodabarzdį. Spausdinti žurnale pasakojimai apie garsiausias to meto lietuviškos muzikos scenos grupes ir atlikėjus: „SEL“, „SVIRPLYS“, „JUNIOR“, „Rugiaveidę“, „POPŠOU“, Irmą iš „DINAMIKOS“, Povilą iš „ROJAUS TŪZŲ“, Vaidą Genytę... Galiniame žurnalo viršelyje ir tais visais metais buvo reklamuojami „Valio ledai“. Atsirado unikali „Kampų loterija“. Itin labai patiko rugsėjo numeryje išspausdintas nuotaikingas ir juokingas mokyklinis testas „Ar šiais metais tu būsi geriausias klasėje?“. Ir dar kai kas – atsirado naujas skyrelis „Mano idealas“, su spausdinamais skaitytojų laiškais įžymiam Lietuvos žmogui, spalio numeryje – naujutėlis konkursas „Mano klasė“ ir gruodžio numeryje – „šviežias“ skyrelis „Tai bent automobilis“. Dar kas tikrai krito į akis, kad nuo tada žurnale buvo žymiai daugiau nuotraukų, nei piešinių.
Dabar apžvelkime pačius gražiausius tų metų žurnalo viršelius:
1997 sausis
(Šiame viršelyje – ne kas kitas, o tuometiniai didžiosios dalies Lietuvos vaikų tikri numylėtiniai: ponia Reda Lukauskienė su savo katinu, vardu Gogencoleris, iš garsios tuo laiku Lietuvos Televizijos laidos vaikams „Katino Gogencolerio sapnai ir kelionės“, rodytos kartą per savaitę. Tame pačiame žurnalo numeryje yra ir straipsnis apie tai, kaip pats tas katinas, keistu vardu Gogencoleris atsirado Lukauskų šeimos namuose, kaip jis elgiasi per laidos filmavimą, kaip sutaria ir su kitais savo šeimininkų augintiniais, dviem dideliais šunimis. Aišku, buvo ir kitų straipsnelių tame numeryje, bet šis pasakojimas man įsiminė labiausiai.)
1997 vasaris
(Šito numerio viršelio nuotraukos herojus: šaunus vaikinukas, tikras „Genio“ bičiulis – Simonas Jurkevičius, jaunasis išeivis iš Lietuvos, tuo metu gyvenęs Italijoje. Jis tuo metu labai dažnai rašydavo ir atsiųsdavo „Genio“ redakcijai savo pasakojimus, ir vis nuolatos tiktai apie Italiją, apie jos gyvenimą, kasdienybę, praeitį... Pastarajame numeryje jis rašė apie mėgstamiausią visų italų sporto šaką – futbolą. Jo pasakojimas iš to numerio man įstrigo labiausiai. Kas dar buvo įdomaus būtent tame numeryje? Ogi pranešta, kad „Genio“ redakcijos patarėja iš skaitytojų buvo išrinkta viena gabi moksleivė, vilnietė Jurga Griganavičiutė. Taip pat ir parašyta apie garsų Lietuvos sportininką, triatlonininką, panevėžietį Vidmantą Urboną.)
1997 gegužė
(Konkrečiai ir tiksliai šio žurnalo numerio gavimo dienos aš dabar jau visai nebeprisimenu, tik žinau, kad iki pat šiol tas metas man siejasi su ramiu, tykiu, šiltu ir saulėtu gegužės mėnesio dienos vakaru...
Paskutiniojo pavasario numerio viršelyje nupaveiksluoti jaunieji Vilniaus Baleto mokyklos auklėtiniai: I. Cibulskytė, A. Ramoškaitė ir A. Žužalkinas. Jie yra vieni iš tų vaikų, kurie baleto šokio subtilybių mokėsi toje ugdymo įstaigoje ir troško tapti rimtais baleto šokėjais. Buvo žurnale ta proga ir pasakojimas apie garsią šalies baleriną Eglę Špokaitę. Priedas „Genio gandas“ nuo šio numerio tapo pagaliau jau spalvotas. Bet ne tai iš to numerio man labiausiai patiko, o kitas spausdintas pasakojimas, skyrelyje „Laiškai iš kosmoso“ – apie didžiausią Saulės sistemos planetą Jupiterį. Šis ir buvo pats įdomiausias iš visų.)
Paskutiniojo pavasario numerio viršelyje nupaveiksluoti jaunieji Vilniaus Baleto mokyklos auklėtiniai: I. Cibulskytė, A. Ramoškaitė ir A. Žužalkinas. Jie yra vieni iš tų vaikų, kurie baleto šokio subtilybių mokėsi toje ugdymo įstaigoje ir troško tapti rimtais baleto šokėjais. Buvo žurnale ta proga ir pasakojimas apie garsią šalies baleriną Eglę Špokaitę. Priedas „Genio gandas“ nuo šio numerio tapo pagaliau jau spalvotas. Bet ne tai iš to numerio man labiausiai patiko, o kitas spausdintas pasakojimas, skyrelyje „Laiškai iš kosmoso“ – apie didžiausią Saulės sistemos planetą Jupiterį. Šis ir buvo pats įdomiausias iš visų.)
1997 birželis
(Šitame, birželio mėnesio „Genio“ viršelyje įdėta fotonuotrauka, kurioje – devynmetė mergaitė Skirmantė Rimkutė, mažoji manekenė, demonstravusi vaikiškų drabužių madas iš tuometinės Vildos grožio ir elegancijos studijos. Ši mergaitė tais, 1997-aisiais metais Vildos studijos rengtame mažųjų modeliukų konkurse tapo nugalėtoja, „Topmodeliukas `97“. Apie ją tame pačiame numeryje buvo truputį parašyta. O kas dar parašyta? Nemažai: ir apie vilnietį moksleivį Tadą Vaitkų, kuris buvo kurį laiką gyvenęs Japonijoje; apie tai, kas yra oro ciklonas; priedas „Genio gandas“ savo pavadinimą pakeitė kitu, nauju – „Genio vasara“, ir tapo dar žymiai įdomesniu, nei buvo. Labiausiai iš šio numerio man įstrigusi istorija: Aurelijos Čeredėjevaitės "Užuomaršų pasaulis". Šį pastarąjį žurnalo numerį aš tuomet gavau jau visai artėjant Joninių dienai ir tada jau mėgavausi prasidėjusiomis vasaros atostogomis.)
1997 rugpjūtis
(Tomis rugpjūčio dienomis, kada aš gavau paštu šį "Genio" numerį, kaime buvo jau kuo tikriausias javapjūtės laikotarpis, mes savo laukuose tvarkėme šiaudus...
Rugpjūčio mėnesio numerio viršelio nuotraukoje – gan labai šiltas vaizdelis iš miesto gatvės, kurioje vaikšto pakilios nuotaikos, gan laisvai, lengvai ir plonais rūbais apsirėdę žmonės, turbūt tuo norintis pasakyti, kad rugpjūčio mėnuo vis tiek dar tebėra vasara, dar labai yra šilta, jauku gamtoje ir dėl to visi labai patenkinti, tuo naudojasi. O kas įdomaus žurnalo viduje? Apie dainininkę Rugiaveidę ir jos šeimą; skyrelyje „Laiškai iš kosmoso“ pratęsiamas pasakojimas apie Jupiterio planetą ir jos palydovus (Tas visų labiausiai įstrigo); apie tuometinį Lietuvos Televizijos žaidimą vaikams „SOS. Išgelbėk draugą“, kuriame kartą dalyvavo net ir „Genio“ žurnalo bei laikraštėlio „Tukas“ skaitytojų komandos. Taip pat – apie Panevėžio Lėlių vežimo teatrą ir Vaiduoklį (Kastytį Stumbrį) iš LNK televizijos tuometinės laidos vaikams „Kibir vibir“.
Dar norėčiau pridurti, kad kitame, sekančiame, rugsėjo mėnesio numeryje man labiausiai įstrigo ir patiko išspausdintas "mokyklinis testas", kuris buvo tikrai itin linksmas ir ironiškas.
P.S. Vienas, visų labiausiai man patikęs klausimas iš ano, mokiniams skirto testo:
"Ką penale turi? (a: pieštukus ir trintuką; (b: dešrelę, jei kartais išalktum." :))
Rugpjūčio mėnesio numerio viršelio nuotraukoje – gan labai šiltas vaizdelis iš miesto gatvės, kurioje vaikšto pakilios nuotaikos, gan laisvai, lengvai ir plonais rūbais apsirėdę žmonės, turbūt tuo norintis pasakyti, kad rugpjūčio mėnuo vis tiek dar tebėra vasara, dar labai yra šilta, jauku gamtoje ir dėl to visi labai patenkinti, tuo naudojasi. O kas įdomaus žurnalo viduje? Apie dainininkę Rugiaveidę ir jos šeimą; skyrelyje „Laiškai iš kosmoso“ pratęsiamas pasakojimas apie Jupiterio planetą ir jos palydovus (Tas visų labiausiai įstrigo); apie tuometinį Lietuvos Televizijos žaidimą vaikams „SOS. Išgelbėk draugą“, kuriame kartą dalyvavo net ir „Genio“ žurnalo bei laikraštėlio „Tukas“ skaitytojų komandos. Taip pat – apie Panevėžio Lėlių vežimo teatrą ir Vaiduoklį (Kastytį Stumbrį) iš LNK televizijos tuometinės laidos vaikams „Kibir vibir“.
Dar norėčiau pridurti, kad kitame, sekančiame, rugsėjo mėnesio numeryje man labiausiai įstrigo ir patiko išspausdintas "mokyklinis testas", kuris buvo tikrai itin linksmas ir ironiškas.
P.S. Vienas, visų labiausiai man patikęs klausimas iš ano, mokiniams skirto testo:
"Ką penale turi? (a: pieštukus ir trintuką; (b: dešrelę, jei kartais išalktum." :))
1997 lapkritis
(Kas yra šis rūkymą propaguojantis mažas berniukas, - pažvelgę į šio, lapkritinio žurnalo numerį viršelį, jūs tikriausiai dabar paklausite... Ne, rūkymo jis čia tikrai nereklamuoja, tiesiog jis yra Lietuvoje tuo metu buvusių išleistų rašytojos Astridos Lindgren knygų vaikams viršelių herojus. Šis berniukas – tai 8-etis vilnietis, vardu Rokas, (pavardė nežinoma), kurio atvaizdas buvo išspausdintas ant Astridos Lindgren knygų serijos apie seklį Kalį Bliumkvistą išleistų knygų viršelių: „Didysis seklys Bliumkvistas“, „Pavojingas Kalio Bliumkvisto gyvenimas“ ir „Kalis Bliumkvistas ir Rasmusas“. Apie šių Astridos Lindgren knygų heroją ir kitų knygų herojus žurnale buvo rašoma tik todėl, kad kaip tik tą mėnesį vaikų rašytojai Astridai sukako gražus jubiliejus – 90-ies metų sukaktis. Didelė šventė visiems jos knygų gerbėjams. Bet visas žurnalo numeris buvo tikrai ne vien tiktai apie rašytoją. Labai man patiko pasakojimai ir apie Veneros planetą, ir apie legendinį Lietuvos Televizijos režisierių ir operatorių Petrą Abukevičių, daug metų kūrusį filmus apie gyvūnus. Buvo dar rašyta ir apie tai, kaip Vilniuje buvo susitikusios visos "Gražiakasės" konkurse dalyvavusios mergaitės. Įsimintina iš to laiko yra tai, kad dieną, prieš pat man pasiimant kitądien tą naująjį žurnalo numerį iš savo pašto dėžutės, aš jį netikėtai pirma laiko aptikau savo mokyklos bibliotekoje...)
1997 gruodis
(Ši gruodžio mėnesio „Genio“ numerio viršelio nuotraukoje esanti mergaitė – tai Ievutė iš populiaraus vaikų muzikinio kolektyvo „POPŠOU“, kuriam vadovauja Alfonsas Penikas. Apie šį muzikinį kolektyvą truputį buvo rašyta tų pačių metų gegužės mėnesio numeryje. O kas buvo įdomiausia būtent tame, žiemiškame gruodžio numeryje, nelabai žinau, kaip ir pasakyti. Čia daug visko, susijusio su kalėdinėmis šventėmis, šventinės užduotys, pasakojimas apie tuo metu labai populiarų tarp visų vaikų žaislą – elektroninį kiaušinį „Tamagotchi“, apie kalėdinį spektaklį vaikams: dainininkės Nedos Malūnavičiūtės ir „Genio“ miuziklą vaikams „Dora, Dora – cha, cha, cha“. Taipogi pasakojimai ir apie ypatingą lengvąjį automobilį „BMW Z3“ ir kaip yra kuriami animaciniai filmai. Labiausiai man tada įstrigo atmintyje fotokonkurso "Mes su Geniu" skyrelio dalis. Priede – dar ir kitų 1998-ųjų metų kalendorius.)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą