VISŲ PIRMA, KAS GI TOKIO ĮDOMAUS IR YPATINGO BUVO SPAUSDINAMA „GENYJE“ 1995-AIS METAIS:
Ir toliau tęsėsi Vytauto Račicko kurta „Šlepetės“ istorija. Kaip ir visuomet, vėl visa daugybė naujų eilėraščių, pasakų, apysakų, iš kurių pačias įdomiausias buvusias aš išskirčiau būtent šias: Jurgio Kunčino „Jonas geležinkelietis“, Renatos Šerelytės „Nedori Kukės svečiai“ ir Bitės Vilimaitės „Spalvotas vėjas“. Trys nuolatiniai skirtingi komiksai: „Micius ir Pykštukas“, „Paršiuko Čiuko nuotykiai“ bei „Tado ir Šarado nuotykiai“. Pabaigė savo gyvavimą skyrelis „Nuo pilies ant pilies“. Metų pradžioje atsirado bendras „Genio“ ir „Lietuvos Televizijos“ konkursas „Tėviškės takeliu“. Atsirado ir visai naujas nuolatinis šachmatų skyrelis „Ėjimas žirgu“. Ir absoliuti naujiena „Genio“ istorijoje – naujutėlis, dar nematytas konkursas, skirtas kasas ir ilgus plaukus auginančioms mergaitėms „Gražiakasė“. Toliau kartais dalinami patarimai mergaitėms, kaip pasisiūti skudurinei lėlei rūbelius. Toliau, iki kovo numerio vėl tęsėsi "Genio LOTERIJA", su prizais skaitytojams. Ramunės Bateikienės sukurta, parašyta ir įliustruota nepaprasta, stulbinanti mistinė istorija su paveikslėliais „Jonas, Petras ir Kazys“, spausdinta žurnale nuo kovo iki pat gruodžio mėnesio. Vaikiškų ir kiek sudėtingesnių galvosūkių puslapiai. Toliau gyvavo skyrelis „Šuns būdoje“, aprašęs įdomiausius Lietuvos šunis. Skyreliai: „Margas vėrinėlis“ ir „Juokų maišelis“. Atsirado naujas skyrelis su vaikų atsiųstais pasakojimais apie jų mylimiausią žaislą „Mano mylimiausias žaisliukas“. Spausdinami vaikų redakcijon atsiųsti laiškai. Keliuose numeriuose buvo spausdinamos trumpos ir keistos Rimanto Černiausko pasakėlės „Pasakėlės vaikams ir sliekams“. Nuo rugsėjo numerio „Genyje“ atsirado nuolatinis priedas „Genio gandas“, su visa galybe įvairiausių galvosūkių, užduočių, įdomybių ir ... vabalų horoskopu, tiesiai iš Velykų salos. Skyrelis norintiems rasti susirašinėjimo draugų „Noriu susirašinėti“. Skyrelis apie gamtą „Žalioji Genio plunksna“. Kaip ir ankstesniais metais – vėl žurnalo puslapiuose truputis reklamų. Taip pat, kaip ir ankstesniais metais, vėl kai kuriuose numeriuose buvo ir kartoniniai puslapiai, su spausdinamomis įvairių popierinių žaisliukų išklotinėmis iškirpimui ir suklijavimui: sausio mėnesio numeryje – kiaulė taupyklė, vasario – kortos- stalo žaidimas „Pasaulio gyvūnai“, kovo – inkilėlis su varnėnais, balandžio – katinukas ir birželio – didelis aitvaras. O dabar apžvelkime pačius gražiausius tų metų viršelius:
1995 sausis
(Dėl ko patinka man būtent šis „Genio“ viršelis? Nes jis yra tikrai labai nuotaikingas, žiemiškas ir fantastiškas. Sutikite – juk tik žiemos metu ir būna visas sniego senių gyvenimas, žiema – tai jų laikas!! Na, o skyrelyje "Nuo pilies ant pilies" buvo išspausdintas itin įdomus pasakojimas apie Klaipėdos pilį. Dar kažkiek atsimenu tą gražų, tamsų ir šaltą žiemos vakarą, kada man iš mūsų pašto dėžutės parnešė šitą mielą, mėgstamą žurnaliuką.
O iš šio numerio man labiausiai įstrigęs pasakojimas buvo Jurgio Kunčino "Jonas Geležinkelietis". Va taip.)
1995 vasaris
(Ir pas mus tų metų tą mėnesį buvo taip, kad kada, kai kuriomis dienomis spustelėdavo net labai didelis šaltis, tikras speigas, arba priversdavo vėjas ant kelio dar daugiau sniego. Tad kaip tik dėl to man kartais ir būdavo taip, kad labai jau sunku man būdavo nuklampoti į savo mokyklėlę...
Šiame žurnalo viršelyje – „žmogiškai gyvūniškas“ vaizdelis apie tai, kokios paprastai žiemos metu būna lauke pramogos ir kaip jos atrodo. Jame visai nėra liūdesio ir vyrauja tik labai pakyli, nors ir šalta, žiemiška nuotaika. Paskutinėje skyrelio "Nuo pilies ant pilies" dalyje - pasakojimas apie Gedimino pilį, Vilniuje.
O labiausiai iš šio numerio man atmintyje įstrigęs straipsnelis yra Selemono Paltanavičiaus "Vasaris girioje".)
Šiame žurnalo viršelyje – „žmogiškai gyvūniškas“ vaizdelis apie tai, kokios paprastai žiemos metu būna lauke pramogos ir kaip jos atrodo. Jame visai nėra liūdesio ir vyrauja tik labai pakyli, nors ir šalta, žiemiška nuotaika. Paskutinėje skyrelio "Nuo pilies ant pilies" dalyje - pasakojimas apie Gedimino pilį, Vilniuje.
O labiausiai iš šio numerio man atmintyje įstrigęs straipsnelis yra Selemono Paltanavičiaus "Vasaris girioje".)
1995 balandis
(Čia – kaip tik šv. Velykų, pavasario ir gamtos atgijimo šventei neabejotinai labiausiai ir tinkantis itin šiltas, linksmas vaizdelis su dūkstančiais viščiukais. Juk viščiukai – tikrai Velykų simbolis. Pastarąjį žurnalo numerį aš gavau tuomet, kada man kaip tik buvo mokyklinės pavasario atostogos, berods, pačiose Atvelykio dienos išvakarėse.
Pati įsimintiniausia istorija iš būtent to numerio - "Nedori Kukės svečiai".)
Pati įsimintiniausia istorija iš būtent to numerio - "Nedori Kukės svečiai".)
1995 gegužė
(Ir vėl svarbiausiai gegužės mėnesio šventei, Motinos dienai, kaip tik idealiai pritaikytas viršelio paveikslėlis. O tą šį „Genio“ numerį aš tada gavau pačioje gegužės mėnesio pradžioje, prieš mokslo metų mokykloje pabaigą. Vaje, kiek iš to laiko išliko gražių prisiminimų...
O pasakojimas, kuris, sakyčiau, buvo iš to numerio man pats įsimintiniausias, tikrai tada buvo štai šis - Kristinos Lotužytės "Karaliai viską gali".)
O pasakojimas, kuris, sakyčiau, buvo iš to numerio man pats įsimintiniausias, tikrai tada buvo štai šis - Kristinos Lotužytės "Karaliai viską gali".)
1995 birželis
(Joninės, Joninės, Joninės... Tik apie šią pagrindinę ir gražiausią birželio mėnesio šventę ir galima tada galvoti, žiūrint į šio „Genio“ numerio viršelį. Šio viršelio vaizdelis yra idealiai tinkantis Joninių šventės vaizdams ir daro šį viršelį be galo jaukiu, mielu. Pastarąjį žurnalo numerį aš tuomet gavau labai jau pavėluotai - tik pačią paskutinę birželio mėnesio dieną.
Kas iš to numerio man buvo itin įsimintino, galbūt tai Vytautės Žilinskaitės parašyta pasaka "Beribis gerumas". Liūdna, bet pakankamai graži ir pamokanti...)
1995 rugsėjis
Viršelio autorius Rolandas Bilinskas
(O apie ką galima pamąstyti žvelgiant į šio, rugsėjo mėnesio numerio viršelį? Žinoma, tik apie vėl įsibėgėjusį po vasaros atostogų gyvenimą mokykloje. Nes šis fantastiškai nupieštas vaizdelis turi labai ryškių sąsajų su pačiu rugsėjo mėnesiu, mokslais ir naujų mokslo metų pradžia. Na, o žurnalo įdėkle buvo įdėtas mažojo dainininko Dimos Šavrovo ( dabartinio Sashos Song) plakatas ir interviu su juo pačiu.
O iš to numerio labiausiai man atmintyje yra įstrigusi "Šlepetės" istorijos dalis.
Dar atsimenu: kad kaip tik tomis dienomis greta mano namų esančiuose, žemės ūkio bendrovei priklausančiuose laukuose traktoriai su plūgais jau ardavo žemę, jie šio savo darbo nebaigdavo net ir atėjus vakarui, visą mano kaimą apgaubus sutemoms. Tuomet tie traktoriai įsijungdavo savo galingus priekinius žibintus, ir sklindanti jų šviesa galulaukėse atrodydavo lyg kokios didelės ir artimos žvaigždės...)
1995 lapkritis
Viršelio autorė Lina Venclovienė
(Toji apniukusi ir šalta diena, kai aš tuomet, grįžęs iš mokyklos, namo šį žurnalo numerį savo pašto dėžutėje radau, buvo lapkričio mėnesiui jau artėjant į pabaigą. Tuo laiku jau visą žemę buvo nuklojęs sniego sluoksnis, kuris čia laikėsi nuo pat pirmosios šio mėnesio dienos. Vaje, kad jūs žinotumėte, kaip aš tada labai nustebau, kai gavęs naują, lapkričio „Genio“ numerį, aš tada jo viršelyje išvydau tokį tikrai nepaprastą vaizdą – reklamuojamas video žaidimų „SEGA“ kasetes!!! Juk kaip tik tuo metu turėti savo namuose video žaidimų kompiuterį buvo tikrų tikriausia prabanga ir retenybė tarp vaikų. Aš pats tokio daikto taip pat irgi neturėjau tada, bet jau buvau kiek apie jį girdėjęs iš bendraamžių. Užtat mane tada taip maloniai ir netikėtai ir pribloškė ši „SEGOS“ video žaidimų reklama žurnalo viršelyje. O kas dar buvo įdomaus pačiame žurnalo viduje? Įdėkle – „Keistuolių teatro“ aktorių plakatas ir interviu su jais pačiais. Būtent tai iš visų kitų pasakojimų bei istorijų man tąsyk labiausiai ir liko atmintyje.)
1995 gruodis
Viršelio autorė Giedrė Gučaitė
(Čia – dar vienas „Genio“ viršelis iš tų, kurie man kelia labai malonius ir gražius prisiminimus iš vaikystės. Nes būtent šis žurnalo numeris tuo metu tiesiogiai ar netiesiogiai, bet padėjo man pasveikti iš ligos. Pamenu, per tų metų Kalėdas aš pats netikėtai buvau sunkiai susirgęs gripu, net kelias dienas ištisai gulėjau lovoje, karščiavau, jaučiausi tikrai prastai. Nebebuvo jokio ūpo, šventinės nuotaikos ir norėjosi tik kuo greičiau man pasveikti. Bet, va, priešpaskutiniąją mėnesio dieną paštininkė atnešė naują gruodžio mėnesio „Genį“, ir man tarsi iškart tada pagerėjo būklė. Iškart visas atkutau, pražvalėjau ir puoliau susidomėjęs vartyti žurnalo puslapius, skaityti straipsnelius. Nejučia nukrito temperatūra ir jau kitą, sekančią, Naujųjų Metų dieną aš pabandžiau trumpam atsikelti iš lovos. Na, o kalbant apie paties šio numerio įdomybes, tai man tada tikrai labai patiko žurnale pirmąkart rastas horoskopas visiems Zodiako ženklams, ir dar įdėkle priedas - kitų ,1996-ųjų metų kalendorius. O iš pasakojimų - Vytautės Žilinskaitės "Kalėdų staigmena".)
Kas iš to numerio man buvo itin įsimintino, galbūt tai Vytautės Žilinskaitės parašyta pasaka "Beribis gerumas". Liūdna, bet pakankamai graži ir pamokanti...)
1995 rugsėjis
(O apie ką galima pamąstyti žvelgiant į šio, rugsėjo mėnesio numerio viršelį? Žinoma, tik apie vėl įsibėgėjusį po vasaros atostogų gyvenimą mokykloje. Nes šis fantastiškai nupieštas vaizdelis turi labai ryškių sąsajų su pačiu rugsėjo mėnesiu, mokslais ir naujų mokslo metų pradžia. Na, o žurnalo įdėkle buvo įdėtas mažojo dainininko Dimos Šavrovo ( dabartinio Sashos Song) plakatas ir interviu su juo pačiu.
O iš to numerio labiausiai man atmintyje yra įstrigusi "Šlepetės" istorijos dalis.
Dar atsimenu: kad kaip tik tomis dienomis greta mano namų esančiuose, žemės ūkio bendrovei priklausančiuose laukuose traktoriai su plūgais jau ardavo žemę, jie šio savo darbo nebaigdavo net ir atėjus vakarui, visą mano kaimą apgaubus sutemoms. Tuomet tie traktoriai įsijungdavo savo galingus priekinius žibintus, ir sklindanti jų šviesa galulaukėse atrodydavo lyg kokios didelės ir artimos žvaigždės...)
1995 lapkritis
(Toji apniukusi ir šalta diena, kai aš tuomet, grįžęs iš mokyklos, namo šį žurnalo numerį savo pašto dėžutėje radau, buvo lapkričio mėnesiui jau artėjant į pabaigą. Tuo laiku jau visą žemę buvo nuklojęs sniego sluoksnis, kuris čia laikėsi nuo pat pirmosios šio mėnesio dienos. Vaje, kad jūs žinotumėte, kaip aš tada labai nustebau, kai gavęs naują, lapkričio „Genio“ numerį, aš tada jo viršelyje išvydau tokį tikrai nepaprastą vaizdą – reklamuojamas video žaidimų „SEGA“ kasetes!!! Juk kaip tik tuo metu turėti savo namuose video žaidimų kompiuterį buvo tikrų tikriausia prabanga ir retenybė tarp vaikų. Aš pats tokio daikto taip pat irgi neturėjau tada, bet jau buvau kiek apie jį girdėjęs iš bendraamžių. Užtat mane tada taip maloniai ir netikėtai ir pribloškė ši „SEGOS“ video žaidimų reklama žurnalo viršelyje. O kas dar buvo įdomaus pačiame žurnalo viduje? Įdėkle – „Keistuolių teatro“ aktorių plakatas ir interviu su jais pačiais. Būtent tai iš visų kitų pasakojimų bei istorijų man tąsyk labiausiai ir liko atmintyje.)
1995 gruodis
(Čia – dar vienas „Genio“ viršelis iš tų, kurie man kelia labai malonius ir gražius prisiminimus iš vaikystės. Nes būtent šis žurnalo numeris tuo metu tiesiogiai ar netiesiogiai, bet padėjo man pasveikti iš ligos. Pamenu, per tų metų Kalėdas aš pats netikėtai buvau sunkiai susirgęs gripu, net kelias dienas ištisai gulėjau lovoje, karščiavau, jaučiausi tikrai prastai. Nebebuvo jokio ūpo, šventinės nuotaikos ir norėjosi tik kuo greičiau man pasveikti. Bet, va, priešpaskutiniąją mėnesio dieną paštininkė atnešė naują gruodžio mėnesio „Genį“, ir man tarsi iškart tada pagerėjo būklė. Iškart visas atkutau, pražvalėjau ir puoliau susidomėjęs vartyti žurnalo puslapius, skaityti straipsnelius. Nejučia nukrito temperatūra ir jau kitą, sekančią, Naujųjų Metų dieną aš pabandžiau trumpam atsikelti iš lovos. Na, o kalbant apie paties šio numerio įdomybes, tai man tada tikrai labai patiko žurnale pirmąkart rastas horoskopas visiems Zodiako ženklams, ir dar įdėkle priedas - kitų ,1996-ųjų metų kalendorius. O iš pasakojimų - Vytautės Žilinskaitės "Kalėdų staigmena".)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą