VISŲ PIRMA, KAS BŪTENT TOKIO ĮDOMAUS IR YPATINGO BUVO SPAUSDINAMA „GENYJE“ 1994-AIS METAIS:
Tęsėsi Vytauto Račicko kurta „Šlepetės“ istorija. Kaip visada, vėl daugybė kitų naujų įvairių, smagių ir liūdnų eilėraščių, apysakų, pasakų, iš kurių man pačias įdomiausias buvusias aš išskirčiau šias: Vytautės Žilinskaitės: „Plunksna su kraujo lašu“ ir „Nebijokė“. Visus tuos metus žurnale gyvavo skyrelis „Noriu būti sveikas“, pasakos forma pasakojęs vaikams apie sveikatą, atskiras žmogaus kūno dalis ir kuo kiekviena jų vienodai mums yra svarbios. Be jau senesnių „Miciaus ir Pykštuko“ bei „Paršiuko Čiuko“ komiksų, žurnalo puslapiuose atsirado ir du visai nauji: „Tado ir Šarado nuotykiai“ bei „Drambliukai Pilas ir Palas“. Skyrelis apie pasaulio margumynus "Margas vėrinėlis". Nuo pat gegužės mėnesio iki pat žiemos buvo čia ir skyrelis „Nuo pilies ant pilies“, aprašęs visus svarbiausius Lietuvos piliakalnius ir pilis, esančius visai Nemuno pašonėje, pradedant nuo Gardino, Baltarusijoje ir baigiant Klaipėdos pilimi. Liepos numeryje atsirado "Genio LOTERIJA", su prizais skaitytojams. Visą vasarą ir pusę rudens žurnale spausdinta kinų pasaka su paveikslėliais – „Paršiukas iš marių“. Smagios istorijos apie šešėlį – „Pašėlęs šešėlis Šėlis“. Be jau įprastų lengvų vaikiškų galvosūkių skyrelio, atsirado ir kiek sudėtingesnių galvosūkių nuolatinis puslapis. Skyrelis, norintiems rasti susirašinėjimo draugų - "Noriu susirašinėti". Atsirado patarimai mergaitėms, kaip pasisiūti skudurinę lėlę ir rūbelius jai. Net penkiuose numeriuose iš eilės buvo skelbiamas konkursas daug visko žinantiesiems – „Daug žinosi – nepasensi“. Pačių vaikų į žurnalą atsiųsta kūryba. Beveik visuose tų metų žurnalo numeriuose buvo spausdinama smagi „Utenos gėrimų“ gaminamų įvairių limonadų reklama – pradedant nuo „Pepsi colos“ ir baigiant „Sodos vandeniu“. Tų metų rudenį atsirado nuolatinis skyrelis „Šuns būdoje“, rašęs apie įdomiausius Lietuvos šunis ir jų veisles. Toliau buvo žurnale ir anekdotų skyrelis „Juokų maišelis“. Pradėti spausdinti skaitytojų laiškai. Kartas nuo karto žurnale vis pasirodydavo skyrelis apie gamtą „Žalioji Genio plunksna“. Tais metais dažna šio žurnalo puslapiuose buvo dar ir kita naujovė, buvusi vos ne kiekviename numeryje ir mano mėgta – kartoniniai puslapiai, su įvairių popierinių žaisliukų išklotinėmis iškirpimui ir suklijavimui. Galiu netgi jums pavardinti, kokių žaisliukų iškarpos buvo kuriame numeryje: vasario numeryje – popierinis rėmelis nuotraukai, kovo – Velykų bobutė dėžutė, gegužės – burinis laivelis, birželio – šunelis, liepos – vėjo malūnėlis, rugpjūčio – genys, rugsėjo – pelėda, spalio – popierinis žibintas Vėlinėms, lapkričio – Advento laikotarpio kalendorius. Kas kada buvo, dar tebėra išlikę mano atmintyje.
O dabar apžvelkime pačius gražiausius tų metų viršelius:
1994 sausis
(Kaip tik šis „Genio“ viršelis man ir yra vienas iš pačių gražiausių ir labiausiai patinkančių, nes tai labai primena mano paties vaikystės žaidimus. Atsimenu, kaip tik tuo metu, tą žiemą aš labai mėgau tokį dalyką – atsisėsdavau ant rogučių, pasiimdavau dar į savo glėbį kalaitę, katę ir mama mus už virvutės tampydavo po visą kiemą, per sniegą. Tad vos tik gavęs tą žurnalo numerį, aš išsyk ir pagalvojau tada – čia aš esu pavaizduotas!! Kas žino, gal tikrai kada ta dailininkė Nijolė važiavo pro šalį ir mane matė?
O kas man iš pastarojo numerio yra labiausiai įstrigę atmintyje? Gal būtent pasakojimas Sofijos Sasnauskaitės "Paklausk barsuką"...)
O kas man iš pastarojo numerio yra labiausiai įstrigę atmintyje? Gal būtent pasakojimas Sofijos Sasnauskaitės "Paklausk barsuką"...)
1994 kovas
(Jau vien tas faktas, kad tai buvo jubiliejinis, 500-asis „Genio“ žurnalo numeris, tai daro numerį ypatingu ir išskirtinai įdomiu. O pats viršelis tikrai irgi yra labai gražiai, meniškai padarytas ir pats už save pasako viską apie žurnalo jubiliejų. Akivaizdus faktas, kad tai jau tikrai buvo senas vaikų žurnalas. O dabar jūs man pasakykite – kuris iš dabartinių šiandienos vaikiškų žurnalų buvo kada peržengęs garbingą 500-ų išleistų numerių barjerą? Atrodo, gaila, kol kas dar nė vienas... O iš numerio straipsnelių labiausiai įsiminė man pasakojimas apie kadaise, priešistorijoje mūsų planetoje gyvenusius padarus - dinozaurus.)
1994 balandis
(Čia – irgi labai šiltas, pavasariškas, spalvingas ir keliantis savotišką pagundą vaizdelis, kuriame pavaizduota „Utenos gėrimų“ gaminto skanaus limonado „MIRINDA“ reklama. Be to, aš šį numerį gavau kaip tik pačiose šv. Velykų šventės išvakarėse. Na, o paskui ir, žinoma, užsimaniau kada paragauti pats šio limonado...
O iš šio numerio man įsimintiniausias pasakojimas - Romo Sadausko "Kaip eiti mokyklon".)
O iš šio numerio man įsimintiniausias pasakojimas - Romo Sadausko "Kaip eiti mokyklon".)
1994 liepa
(Tąkart ir vėl man labai patiko gražiai pavaizduota ir viršelyje buvusi kito „Utenos gėrimų“ gaminto limonado „TONIKA“ reklama. O patį žurnalo numerį, kad ir kaip nebūtų dėl to keista, gavau aš ne patį liepos mėnesį, o tik kito, rugpjūčio mėnesio pačiame viduryje. Kaip kad ir birželio numerį gavau ne birželio mėnesį, o jau tik liepos pradžioje. Šiame numeryje man labai patiko išspausdintas pasakojimas apie Liškiavos piliakalnį.)
1994 rugpjūtis
(Dar vienas „Genio“ žurnalo viršelis, keliantis man labai malonius vaikystės prisiminimus. Jūs tik pasakykite- argi ne viliojančiai atrodo čia pavaizduota „Utenos gėrimų“ limonado „FIESTA“ reklama? Ar jums patiems irgi nesinorėtų to limonado paragauti? Beje, šį žurnalo numerį ir vėl gavau ne tą patį mėnesį, o tik jau rugsėjo mėnesio viduryje. Žurnale man itin patiko pasakojimas apie Merkinės piliakalnio istoriją.)
1994 spalis
Viršelio autorė Taida Balčiūnaitė
Viršelio autorė Giedrė Gučaitė
(Šiame viršelyje – kiek liūdnokas, šaltas vaizdelis iš kapinių, primenantis visiems vaikams, kad dabar jau yra pats rudens vidurys, artėja Vėlinių diena ir tai dienai jau reikia pradėti ruoštis. Na, o šį numerį aš gavau jau tą patį, spalio mėnesį. Jame vienas iš įdomesnių pasakojimų buvo skyrelyje "Nuo pilies ant pilies" - apie Kauno pilį. Tas išspausdintas pasakojimas man tai tikrai įsiminė ilgam...)
1994 gruodis
(Šio, paskutiniojo tų metų „Genio“ numerio viršelis tiesiog visas ir spinduliuoja linksma, šventine, kalėdine nuotaika: papuoštomis šventinėmis eglutėmis išdabintas fantastinis miestas, žiemos atmosfera, ant debesies sėdintis Kalėdų Senelis ir dar tas „Sodos vandens“ butelis, vedinas nepaprastą šunį, su užrašu: „Nuo Kalėdų nė dienos be skanėstų Utenos!” Tiesiog, dar truputis „Utenos gėrimų“ gamintų limonadų reklamos. Žurnalo viduje, įdėkle buvo kitų, sekančių 1995-ųjų metų kalendorius. Na, o patį žurnalo numerį aš tai gavau pačią paskutiniąją to mėnesio ir tų metų dieną. Na, o vienu iš labiausiai man patikusių straipsnelių laikyčiau pasakojimą apie Rambyno kalną.
Na, o pas mane, kaime žiema tais metais prasidėjo tik nuo mėnesio vidurio, iki tol nebuvo nieko - nei sniego, nei šalčio, vien tik ta pati "lapkritiška"pilkuma.)
Na, o pas mane, kaime žiema tais metais prasidėjo tik nuo mėnesio vidurio, iki tol nebuvo nieko - nei sniego, nei šalčio, vien tik ta pati "lapkritiška"pilkuma.)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą