1998 metai kartu su "Geniu"

VISŲ PIRMA, KAS GI BŪTENT TOKIO ĮDOMAUS IR YPATINGO BUVO SPAUSDINAMA „GENYJE“ 1998-AIS METAIS:

Visus tuos 1998 metus pagrįstai galiu vadinti paskutiniaisiais savo „Genio“ prenumeravimo metais. Nes kaip tik tų metų pabaigoje aš ir atsisveikinau su šiuo savo pamėgtu vaikystės žurnalu. Šių, 1998-ųjų metų „Geniuose“ – beveik viskas yra tas pat, kaip ir pernai. Tais metais ir vėl žurnale buvo galima tikrai gana dėmesio vertų įvairiausių istorijų, pasakojimų, eilėraščių, apsakymų, pasakų. Iš visų jų labiausiai man patikusias aš išskirčiau šias: Selemono Paltanavičiaus „Selemono ūsai“, Valdžio Girgensono „Velykos“ ir Jolitos Skablauskaitės „Sulos gėrėjai“. Ir būtent jau tais metais leidinys tapo tikru, oficialiu paauglių žurnalu. Jo puslapiuose vėl buvo galima rasti visą krūvą senesniųjų, jau pamėgtųjų skyrelių: „Laiškai iš kosmoso“, „Juokų maišelis“, „Rūpestis“, apie šachmatus, „Mano idealas“, „Ančiukas tampa gulbe“, „Laiškai Geniui“, „Noriu susirašinėti“, „Močiutės Snieguolės užeigėlė“, „Mano augintinis“. Prie jų atsirado ir dar visai naujų: „Langas į gamtą“, „Erdvus pasaulis“, „Čia tai bent automobilis“, „Akmenėli, pasakyk“, „Atrask tikrąjį“, su garsiausių praeities pasaulio dailininkų paveikslų reprodukcijomis, „Ratuoti batai“, „Mūsų kūryba“. Vėl visus metus rimtai pasukti savo galveles vaikus ragino konkursas – žaidimas „Pėdsekys“, su naujomis užduotimis. Skaitytojos mergaitės, su savo ilgų plaukų nuotraukomis, ir vėl galėjo dalyvauti tradiciniu tapusiame žurnalo konkurse „Gražiakasė“. Nebeliko visai komikso „Tado ir Šarado nuotykiai“, bet užtat kuo puikiausiai toliau sau gyvavo kiti mieli komiksai: „Micius ir Pykštukas“, „Paršiuko Čiuko nuotykiai“ bei komiksas apie mokytoją ir jo mokinį. Tais metais „Genio“ redakcija surengė sostinėje nemažai „gyvų“ susitikimų su savo žurnalo skaitytojais. Įprasta žurnalo turinio dalimi buvęs „Genio“ priedas „Genio gandas“ nepasitraukė visai ir šiais metais, buvo kiekviename jo numeryje. Čia – vėl visa krūva naujų galvosūkių, užduočių, konkursų. Konkurse „Mano klasė“ įvairių Lietuvos mokyklų klasės pasakojo apie save ir savo gyvenimus. Buvo ir apie garsius šalies žmones nemažai parašyta: ir apie Lietuvos Prezidento Valdo Adamkaus žmoną Almą; ir apie TV laidos „Dviračio šou“ vedėją Vytautą Šerėną;  ir apie gamtininką Ričardą Kazlauską; ir apie gabųjį lakūną Jurgį Kairį; ir apie aktorę Rasą Samuolytę. Taip pat – apie dar visą daugybę vaikus ir paauglius liečiančių problemų, jų nuotykius, patyrimus, išgyvenimus. Žodžiu, visko buvo ten prirašyta – ir patarimų visokiausių, ir visokių tipo istorijų. Beje, atleiskit, kad paminėdamas skyrelį „Čia tai bent automobilis“, taip ir pamiršau parašyti, apie kokius naujausius pagamintus automobilių modelius ten buvo pasakojama. Galiu tai padaryti dabar: apie „AUDI AI“, apie mažiausią A klasės „Mercedes Benz“, apie „Volkswagen Beetle („vabalą“), apie kartus ir apie „VW W-12“. Labai man įsiminė išspausdintas pasakojimas apie tai, kaip kadaise atsirado daugelio mėgstamas gėrimas „Coca – Cola“, ir dar tai, kad buvo paskelbtas ir specialus konkursas tik apie „Coca – Cola“, kurio vienas iš prizų buvo kelionė į pačią to gėrimo gamyklą, esančią Alytuje. Na, o lapkričio-gruodžio mėnesio numeryje, kaip žinia, buvo pranešta, kad tai jau yra pats paskutinis žurnalo numeris, daugiau žurnalo visai nebebus.

Dabar peržvelkime pačius gražiausius tų metų žurnalų viršelius:

1998 sausis

                                                     Viršelio autorius Vaidotas Grigas

(Šitame, pirmojo tų metų numerio viršelyje – garsi to meto Lietuvos jauna aktorė Donata Kalneva. Jos fotografijos įdėtos žurnale ir apie ją pačią parašyta buvo todėl, kad kaip tik tuo metu muzikos leidybinė bendrovė „AZBI“ buvo išleidusi Donatos įskaitytą ir įdainuotą garso kasetę vaikams „Lietuviškos pasakos“. Bet toje viršelio nuotraukoje aktorę Donatą matome ne vieną, čia ji pozuoja ir su savo mažyle dukryte Daniele bei su kita, jau paaugusia mergaite, Kristina Preikšaite, iš vaikų agentūros „EXEMPLUM“. O labiausiai iš visų įstrigęs straipsnis: apie TV laidos "Dviračio šou" vedėją Vytautą Šerėną ir jo gyvenimą. Šiame žurnalo numeryje man tada itin patraukė dėmesį ir sudomino žaidimas "Pėdsekys", su išspausdintais, naujausiais jo klausimais. Aš pats irgi bandžiau vėl ten dalyvauti, ieškojau atsakymų į tuos klausimus...)

1998 kovas

                                                   Viršelio autorius Romualdas Kaminskas

(Buvo tada šaltas, labai apsiniaukęs ir sniegingas kovo mėnesio dienos vakaras, šeštadienis, o aš su savo visa šeima tuomet kaip tik grįžome su savo automobiliu iš netolimos kelionės namo. Važiuojant keliuku pro pat pašto dėžutę sustojome, ir tarp atneštų laikraščių aš taip pat aptikau ir dar šį, naują tąsyk žurnalo "Genys" numerį...
Viršelio nuotraukoje – tuometiniai Vilniaus M.K. Čiurlionio menų gimnazijos mokiniai, pianistai – Gabrielė Gilytė ir Aidas Puodžiukas, fortepijoninių ansamblių konkurse „Visaginas` 97“ užėmę garbingą 2-ąją vietą. Bet apie juos pačius buvo rašyta ne tame, o kitame, sekančiame balandžio mėnesio numeryje. Kas dar ten buvo įdomaus? Buvo aprašyta apie dainininkę Iloną Papečkytę ir jos suburtą neįgalių vaikų muzikinę grupę „Karuselė“ iš Kauno, Vilijampolės vaikų pensionato. Taip pat – apie vieną itin gabų Vilniaus moksleivį Pijų Virketį, gavusį galimybę studijuoti garsiame Didžiosios Britanijos koledže „Atlantic College Velse“ ir jo gyvenimą ten. Dar – apie šveicarų įsteigtus prizus, kuriuos už tam tikrus nuopelnus buvo gavę Lietuvos vaikai. O labiausiai įstrigo: pasakojimas apie garsųjį automobilį "Volkswagen Beetle ("vabalą").)

1998 balandis

                                                    Viršelio autorius Romualdas Kaminskas

(Ech, mieli prisiminimai... Tomis dienomis mokyklose, tarp mokinių "karaliavo" daugiausia vien tik elektroniniai kiaušiniai - "Tamagočiai". Nešiojosi juos su savimi ir žaidė su jais kone visi - ir pradinių klasių mokiniai, ir vyresnieji mokiniai. Net ir aš šiai madai nesugebėjau atsispirti...
O šio numerio viršelio nuotraukos mergaitės – Gintarė ir Vakarė, iš vaikų mados studijos „Močiutės pasaka“. Apie tą mados studiją jau buvo kelis kartus rašyta „Genio“ puslapiuose. Ką šitame žurnalo numeryje buvo galima įdomaus rasti? Štai: apie meteoritus – iš  dangaus kartais nukrentančius žemėn įvairiausio dydžio „kosminius akmenis“(Tas labiausiai man įstrigo); apie žaidimą beisbolą ir jo taisykles; pokalbis su Klaipėdos „Jūrų muziejaus“ direktoriumi Aloyzu Každailiu apie to muziejaus gyvūnus ir jų gyvenimą.)

1998 gegužė

                                                   Viršelio autorius: studija "STOP kadras"

(Viršelyje – šventiškai ir išskirtinai išsidabinusi žavi mergaitė, o paties žurnalo puslapiuose štai kas šįkart įdomaus rašoma: ir apie Vilniaus miesto senosios muzikos ir šokio vaikų teatrą „Puelli Vilnenses“ ir jo rengiamus, Renesanso stiliaus vaidinimus (Čia man buvo visų įdomiausia skaityti); apie mokyklinių teatrų šventę; apie Šiaulių mergaičių muzikinę grupę „Rokoko“; apie didžiausių ūgiu pasaulyje šunų veislę – airių vilkogaudžius; ir net apie populiarų TV serialą „Be namų negerai“.)

1998 rugpjūtis

                                                    Viršelio autorius Romualdas Kaminskas

(Šio numerio viršelio nuotraukoje – besišypsanti mergaitė Inesa iš Vildos Povilonienės vaikų grožio ir elegancijos studijos. O žurnale rašoma ir apie tai, kaip atsiranda keramikiniai dirbiniai; ir apie tarptautinį vaikų popmuzikos festivalį „Skraidantis dramblys` 98“; ir apie sporto šaką – ledo ritulį; ir kaip paprastai pasidaryti savo rankomis nedidelį aitvarą; apie Palangoje vasarą veikiančią tarptautinę vaikų stovyklą „Lietuvos atgaja“; apie tai, kokie baisūs pavojai tyko mūsų planetos iš kosminės erdvės (Pastarasis pasakojimas buvo pats įdomiausias)... Na, o žurnalo priedas „Genio gandas“ ir vėl, kaip pernai, savo pavadinimą trims vasaros mėnesiams buvo pakeitęs į „Genio vasara“.)  

1998 rugsėjis

(Šis „Genio“ viršelis atvirai reklamuoja ne ką kitą, o kaip tik tuo metu Lietuvos mokyklose paskelbtą, organizuojamą akciją vaikams „Pieniška pertraukėlė“. Šios akcijos tikslas buvo paskatinti mokinius pradinukus labiau vartoti pieno produktus ir gerti patį pieną. Geriausia, kasdien. Akcijos „Pieniška pertraukėlė“ metu net 37-iose šalies mokyklose nuo rugsėjo mėnesio vidurio iki pat gruodžio galo, šv. Kalėdų buvo pradinukams kasdien nemokamai dalijami šviežio pieno pakeliai, siekiant to, kad būtų mokiniai sveikesni ir nuolat gautų jiems taip svarbių vitaminų, esančių piene. Akcijos sumanytoja buvo Lietuvos pieno perdirbimo įmonė „Žemaitijos pienas“. O kas dar, be to, buvo įdomaus šiame numeryje? Šis žurnalo numeris jau buvo stebėtinai plonesnis už ankstesniuosius ir kažkoks pasikeitęs. Įdomiausi straipsniai – apie keliones po Italiją, Švediją bei gyvūnus – bebrus.)

1998 lapkritis-gruodis

                                                    Viršelio autorius Romualdas Kaminskas

(Tais metais visas lapkričio mėnuo buvo visas stulbinančiai ypatingai šaltas, speiguotas...
 Liūdna, bet tai yra jau pats paskutinis iš visų mano kolekcijoje turimų „Genių“... Atsimenu, kaip aš tada liūdėjau dėl to, kad šio žurnalo daugiau jau nebebus leidyboje... Na, o šio numerio viršelyje mano jau kartą paminėtas vardas – aktorė Rasa Samuolytė. Ji šioje nuotraukoje – lyg sustingusi vietoje, rimtai susimąsčiusi, visai be linksmos nuotaikos, gal tikriausiai dėl rudenio pilkumos gamtoje, ir dėl tos paskelbtos žinios, kad „Genio“ daugiau nebebus. Ši niūri žinias, šis faktas atsispindėjo beveik kiekviename to numerio puslapyje, visur buvo atvirai sakoma, kad „Genys“ jau ir atsisveikina su savo skaitytojais, sako jiems – sudie. Po šitiek daug ilgų metų gyvavimo, po tokios gražios draugystės su savo skaitytojais, vaikais. Išeina taip, kaip kad kaip gražiai išeina iš mūsų visų gyvenimų vaikystė... Bet apie ką dar buvo tada ten rašoma? Ir apie pačią aktorę Rasą; ir apie tai, kaip yra sukuriami stiklo dirbiniai; ir pranešta, kad „Genio“ žurnalo klase oficialiai tapo Kupiškio rajono Šimonių miestelio pagrindinės mokyklos penktokai; ir pranešta, kas laimėjo gėrimų „Coca – Colos“ ir „Fantos“ tų metų vasarą skelbtuose žaidimuose pagrindinius prizus; „Močiutės Snieguolės užeigėlės“ paskutinieji valgių receptai; apie tai, kaip buvo surengta visų žurnalo konkurse dalyvavusiųjų mergaičių „Gražiakasės“ šventė... Paskutiniai įdomūs pasiskaitymai. O labiausiai iš visų įstrigęs, pats įdomiausias to numerio pasakojimas: Antano Ramono "Pasaka, kuri tapo kalėdine". Va taip.)

............................................................................................................

(Dar turiu pridurti, kad „Genys“ nors ir buvo paskelbęs, kad daugiau nebekeliaus pas savo skaitytojus, bet taip jau nutiko, kad kitų, sekančiųjų 1999-ųjų metų pavasarį jis netikėtai ir vėl atgimė vaikų džiaugsmui, visiškai naujam savo gyvenimui. 1999-ųjų metų balandžio mėnesį spaudoje ir vėl pasirodė žurnalas „Genys“. Bet... Bet nors ir esu buvęs anksčiau didelis „Genio“ žurnalo gerbėjas, aš jo daugiau jau nebeėmiau. Turbūt gal dėl to, kad aš užaugau kartu su „Geniu“ ir jį jau visai išaugau. Nes, kaip teko pačiam pamatyti, tai jau buvo žurnalas skirtas tiktai vien ikimokyklinukams ir pradinukams, o aš tuo metu buvau jau visas paauglys. Bet vis tiek  ir toliau mažumėlę juo domėjausi, stebėjau, ar žurnalas tikrai dar ilgai vėl bus leidžiamas vaikams. Nes neatrodė, kad atgimęs „Genys“ ypatingai labai vėl žavėtų vaikus... Buvo įtarimas, kad žurnalas kai kada ir vėl turės pasitraukti iš leidybos, iš vaikiškų žurnalų tarpo, šįkart jau visiems laikams. Nes buvo mažai kam beįdomus, nebevertinamas, kaip anksčiau. Po kiek laiko taip ir įvyko, kaip kad aš buvau galvojęs... 2001 -ųjų metų kovą buvo išleistas dar vienas, jau pats paskutinis „Genio“ žurnalo numeris ir po to žurnalas jau visam laikui dingo iš prekystalių. Nesmagu, bet tokia tiesa.)  

1997 metai kartu su "Geniu"

VISŲ PIRMA, KAS GI BŪTENT TOKIO TIKRAI ĮDOMAUS IR YPATINGO BUVO SPAUSDINAMA „GENYJE“ 1997-AIS METAIS:

Jau patį pirmąjį tų metų mėnesį „Genio“ žurnalo gyvenime įvyko labai daug reikšmingų pasikeitimų ir esminių permainų. Pasikeitė ne vien tiktai žurnalo redaktorius (Vytautas Račickas savo ilgametę darbo vietą užleido rašytojai Gintarei Adomaitytei), bet ir pats žurnalo formatas, turinys, paskirtis, galų gale, net ir leidybai naudojamas popierius. Nuo tada „Genys“ jau buvo ne tiktai žurnalas vaikams, bet ir tapo vaikų – paauglių žurnalų, puikiai tinkančiu net dviems amžiaus grupėms. Nors „Genys“ iš pažiūros ir atrodė lygiai toks pat, kaip ir anksčiau, bet vis tiek nuo tada jis buvo jau nebe toks, o kiek kitoniškas. Toks pat mielas leidinys, su tais pačiais kai kuriais senaisiais skyreliais, su tais pačiais senaisiais nuolatiniais komiksais, bet vis tiek jau kažkoks kitoks. Kad 1997-ieji tikrai buvo didelių permainų „Geniui“ metai, tai labai gerai rodo ir tai, kad jau pavasarį redakcija apskritai pakeitė ir savo adresą – iš savo senosios buveinės Bernardinų gatvėje persikraustė į naują vietą Gedimino prospekte. O kas gi vis dėl to liko žurnale pastovaus ir nepakitę, prie ko jau visada mes buvome pripratę? Galiu pavardinti – ir toliau čia buvo galima rasti įdomių eilėraščių, apsakymų, pasakų, istorijų... Iš jų visų labiausiai man patikusias aš išskirčiau šias: Bitės Vilimaitės „Kailiniai“, Selemono Paltanavičiaus „Kelias į šuns žvaigždyną“ ir Aurelijos Čeredėjevaitės „Užuomaršų pasaulis“. Prie trijų senųjų nuolatinių žurnalo komiksų: „Micius ir Pykštukas“, „Paršiuko Čiuko nuotykiai“ bei „Tado ir Šarado nuotykiai“ prisidėjo ir visai naujas, jau sausio mėnesį ką tik atsiradęs komiksas apie mokytoją ir jo mokinį. Kiekviename numeryje toliau sau gyvavo ir šie skyreliai: „Močiutės Snieguolės užeigėlė“, „Juokų maišelis“, „Noriu susirašinėti“, apie šachmatus, skaitytojų laiškai „Geniui“, beveik kiekviename – skyrelis apie kosmosą „Laiškai iš kosmoso“, „Žalioji Genio plunksna“. Visus numerius lydėjo „Genio“ priedas „Genio gandas“, su visa galybe naujų užduočių, kryžiažodžių, galvosūkių, konkursų, įdomybių – ir apie augalus, ir apie užsienio kalbas, ir apie kompiuterines programas, ir apie riedučius, ir apie „raganiškus žaidimus“, ir su testais, ir net horoskopais. Sausio ir kovo numeriuose vėl buvo galima rasti istoriją su paveiksliukais „Varniuko Kangio pasakojimai“. O trims vasaros mėnesiams priedas net savo pavadinimą buvo truputį pakeitęs ir, kas tikrai pastebėtina, nuo pat birželio mėnesio gan smarkiai pastorėjęs. Tais metais žurnale atsirado ir visai naujut naujutėlių skyrelių. Tai skyrelis apie vaikiškų drabužių madas „Ančiukas tampa gulbe“, tai skyrelis „Rūpestis“, į kurį skaitytojai siųsdavo laiškus su aprašytais savo, jiems ramybės neduodančiais rūpesčiais, klausimais, ir redakcijos darbuotojai pasistengdavo į juos žurnale atsakyti. Tai ir skyrelis „Mano augintinis“, kuriame patys skaitytojai aprašydavo savo turimus namie augintinius. Bene pats svarbiausias dalykas atsirado tais metais – jau nuo sausio numerio prasidėjo žurnale ypatingas konkursas – žaidimas „Pėdsekys“, su savo kelionėmis, ypatingais klausimais ir prizais. Vėl siųsti redakcijon savo ilgų plaukų nuotraukas mergaites ragino konkursas „Gražiakasė“. Tik trijuose žurnalo numeriuose gyvavo naujas skyrelis „Iš piratų istorijos“, rašęs apie tris garsius praeities piratų kapitonus: Kidą, Henrį Morganą ir Edvardą Tyčį – Juodabarzdį. Spausdinti žurnale pasakojimai apie garsiausias to meto lietuviškos muzikos scenos grupes ir atlikėjus: „SEL“, „SVIRPLYS“, „JUNIOR“, „Rugiaveidę“, „POPŠOU“, Irmą iš „DINAMIKOS“, Povilą iš „ROJAUS TŪZŲ“, Vaidą Genytę... Galiniame žurnalo viršelyje ir tais visais metais buvo reklamuojami „Valio ledai“. Atsirado unikali „Kampų loterija“. Itin labai patiko rugsėjo numeryje išspausdintas nuotaikingas ir juokingas mokyklinis testas „Ar šiais metais tu būsi geriausias klasėje?“. Ir dar kai kas – atsirado naujas skyrelis „Mano idealas“, su spausdinamais skaitytojų laiškais įžymiam Lietuvos žmogui, spalio numeryje – naujutėlis konkursas „Mano klasė“ ir gruodžio numeryje – „šviežias“ skyrelis „Tai bent automobilis“. Dar kas tikrai krito į akis, kad nuo tada žurnale buvo žymiai daugiau nuotraukų, nei piešinių.

Dabar apžvelkime pačius gražiausius tų metų žurnalo viršelius:

1997 sausis

                                                  Viršelio autorius Romualdas Kaminskas

(Šiame viršelyje – ne kas kitas, o tuometiniai didžiosios dalies Lietuvos vaikų tikri numylėtiniai: ponia Reda Lukauskienė su savo katinu, vardu Gogencoleris, iš garsios tuo laiku Lietuvos Televizijos laidos vaikams „Katino Gogencolerio sapnai ir kelionės“, rodytos kartą per savaitę. Tame pačiame žurnalo numeryje yra ir straipsnis apie tai, kaip pats tas katinas, keistu vardu Gogencoleris atsirado Lukauskų šeimos namuose, kaip jis elgiasi per laidos filmavimą, kaip sutaria ir su kitais savo šeimininkų augintiniais, dviem dideliais šunimis. Aišku, buvo ir kitų straipsnelių tame numeryje, bet šis pasakojimas man įsiminė labiausiai.)

1997 vasaris

                                                   Viršelio autorius Romualdas Kaminskas

(Šito numerio viršelio nuotraukos herojus: šaunus vaikinukas, tikras „Genio“ bičiulis – Simonas Jurkevičius, jaunasis išeivis iš Lietuvos, tuo metu gyvenęs Italijoje. Jis tuo metu labai dažnai rašydavo ir atsiųsdavo „Genio“ redakcijai savo pasakojimus, ir vis nuolatos tiktai apie Italiją, apie jos gyvenimą, kasdienybę, praeitį... Pastarajame numeryje jis rašė apie mėgstamiausią visų italų sporto šaką – futbolą. Jo pasakojimas iš to numerio man įstrigo labiausiai. Kas dar buvo įdomaus būtent tame numeryje? Ogi pranešta, kad „Genio“ redakcijos patarėja iš skaitytojų buvo išrinkta viena gabi moksleivė, vilnietė Jurga Griganavičiutė. Taip pat ir parašyta apie garsų Lietuvos sportininką, triatlonininką, panevėžietį Vidmantą Urboną.)

1997 gegužė

                                                   Viršelio autorius Romualdas Kaminskas

(Konkrečiai ir tiksliai šio žurnalo numerio gavimo dienos aš dabar jau visai nebeprisimenu, tik žinau, kad iki pat šiol tas metas man siejasi su ramiu, tykiu, šiltu ir saulėtu gegužės mėnesio dienos vakaru... 
Paskutiniojo pavasario numerio viršelyje nupaveiksluoti jaunieji Vilniaus Baleto mokyklos auklėtiniai: I. Cibulskytė, A. Ramoškaitė ir A. Žužalkinas. Jie yra vieni iš tų vaikų, kurie baleto šokio subtilybių mokėsi toje ugdymo įstaigoje ir troško tapti rimtais baleto šokėjais. Buvo žurnale ta proga ir pasakojimas apie garsią šalies baleriną Eglę Špokaitę. Priedas „Genio gandas“ nuo šio numerio tapo pagaliau jau spalvotas. Bet ne tai iš to numerio man labiausiai patiko, o kitas spausdintas pasakojimas, skyrelyje „Laiškai iš kosmoso“ – apie didžiausią Saulės sistemos planetą Jupiterį. Šis ir buvo pats įdomiausias iš visų.)

1997 birželis

                                                    Viršelio autorius Vaidotas Grigas

(Šitame, birželio mėnesio „Genio“ viršelyje įdėta fotonuotrauka, kurioje – devynmetė mergaitė Skirmantė Rimkutė, mažoji manekenė, demonstravusi vaikiškų drabužių madas iš tuometinės Vildos grožio ir elegancijos studijos. Ši mergaitė tais, 1997-aisiais metais Vildos studijos rengtame mažųjų modeliukų konkurse tapo nugalėtoja, „Topmodeliukas `97“. Apie ją tame pačiame numeryje buvo truputį parašyta. O kas dar parašyta? Nemažai: ir apie vilnietį moksleivį Tadą Vaitkų, kuris buvo kurį laiką gyvenęs Japonijoje; apie tai, kas yra oro ciklonas; priedas „Genio gandas“ savo pavadinimą pakeitė kitu, nauju – „Genio vasara“, ir tapo dar žymiai įdomesniu, nei buvo. Labiausiai iš šio numerio man įstrigusi istorija: Aurelijos Čeredėjevaitės "Užuomaršų pasaulis". Šį pastarąjį žurnalo numerį aš tuomet gavau jau visai artėjant Joninių dienai ir tada jau mėgavausi prasidėjusiomis vasaros atostogomis.)

1997 rugpjūtis

                                                    Viršelio autorius Vladas Ščiavinskas

(Tomis rugpjūčio dienomis, kada aš gavau paštu šį "Genio" numerį, kaime buvo jau kuo tikriausias javapjūtės laikotarpis, mes savo laukuose tvarkėme šiaudus...
Rugpjūčio mėnesio numerio viršelio nuotraukoje – gan labai šiltas vaizdelis iš miesto gatvės, kurioje vaikšto pakilios nuotaikos, gan laisvai, lengvai ir plonais rūbais apsirėdę žmonės, turbūt tuo norintis pasakyti, kad rugpjūčio mėnuo vis tiek dar tebėra vasara, dar labai yra šilta, jauku gamtoje ir dėl to visi labai patenkinti, tuo naudojasi. O kas įdomaus žurnalo viduje? Apie dainininkę Rugiaveidę ir jos šeimą; skyrelyje „Laiškai iš kosmoso“ pratęsiamas pasakojimas apie Jupiterio planetą ir jos palydovus (Tas visų labiausiai įstrigo); apie tuometinį Lietuvos Televizijos žaidimą vaikams „SOS. Išgelbėk draugą“, kuriame kartą dalyvavo net ir „Genio“ žurnalo bei laikraštėlio „Tukas“ skaitytojų komandos. Taip pat – apie Panevėžio Lėlių vežimo teatrą ir Vaiduoklį (Kastytį  Stumbrį) iš LNK televizijos tuometinės laidos vaikams „Kibir vibir“. 
Dar norėčiau pridurti, kad kitame, sekančiame, rugsėjo mėnesio numeryje man labiausiai įstrigo ir patiko išspausdintas "mokyklinis testas", kuris buvo tikrai itin linksmas ir ironiškas.
P.S. Vienas, visų labiausiai man patikęs klausimas iš ano, mokiniams skirto testo:
"Ką penale turi? (a: pieštukus ir trintuką; (b: dešrelę, jei kartais išalktum." :))

1997 lapkritis

                                                    Viršelio autorius: FLA

(Kas yra šis rūkymą propaguojantis mažas berniukas, - pažvelgę į šio, lapkritinio žurnalo numerį viršelį, jūs tikriausiai dabar paklausite... Ne, rūkymo jis čia tikrai nereklamuoja, tiesiog jis yra Lietuvoje tuo metu buvusių išleistų rašytojos Astridos Lindgren knygų vaikams viršelių herojus. Šis berniukas – tai 8-etis vilnietis, vardu Rokas, (pavardė nežinoma), kurio atvaizdas buvo išspausdintas ant Astridos Lindgren knygų serijos apie seklį Kalį Bliumkvistą išleistų knygų viršelių: „Didysis seklys Bliumkvistas“, „Pavojingas Kalio Bliumkvisto gyvenimas“ ir „Kalis Bliumkvistas ir Rasmusas“. Apie šių Astridos Lindgren knygų heroją ir kitų knygų herojus žurnale buvo rašoma tik todėl, kad kaip tik tą mėnesį vaikų rašytojai Astridai sukako gražus jubiliejus – 90-ies metų sukaktis. Didelė šventė visiems jos knygų gerbėjams. Bet visas žurnalo numeris buvo tikrai ne vien tiktai apie rašytoją. Labai man patiko pasakojimai ir apie Veneros planetą, ir apie legendinį Lietuvos Televizijos režisierių ir operatorių Petrą Abukevičių, daug metų kūrusį filmus apie gyvūnus. Buvo dar rašyta ir apie tai, kaip Vilniuje buvo susitikusios visos "Gražiakasės" konkurse dalyvavusios mergaitės. Įsimintina iš to laiko yra tai, kad dieną, prieš pat man pasiimant kitądien tą naująjį žurnalo numerį iš savo pašto dėžutės, aš jį netikėtai pirma laiko aptikau savo mokyklos bibliotekoje...)

1997 gruodis

                                                    Viršelio autorius Romualdas Kaminskas

(Ši gruodžio mėnesio „Genio“ numerio viršelio nuotraukoje esanti mergaitė – tai Ievutė iš populiaraus vaikų muzikinio kolektyvo „POPŠOU“, kuriam vadovauja Alfonsas Penikas. Apie šį muzikinį kolektyvą truputį buvo rašyta tų pačių metų gegužės mėnesio numeryje. O kas buvo įdomiausia būtent tame, žiemiškame gruodžio numeryje, nelabai žinau, kaip ir pasakyti. Čia daug visko, susijusio su kalėdinėmis šventėmis, šventinės užduotys, pasakojimas apie tuo metu labai populiarų tarp visų vaikų žaislą – elektroninį kiaušinį „Tamagotchi“, apie kalėdinį spektaklį vaikams: dainininkės Nedos Malūnavičiūtės ir „Genio“ miuziklą vaikams „Dora, Dora – cha, cha, cha“. Taipogi pasakojimai ir apie ypatingą lengvąjį automobilį „BMW Z3“ ir kaip yra kuriami animaciniai filmai. Labiausiai man tada įstrigo atmintyje fotokonkurso "Mes su Geniu" skyrelio dalis. Priede – dar ir kitų 1998-ųjų metų kalendorius.)

1996 metai kartu su "Geniu"

VISŲ PIRMA, KAS GI BŪTENT TOKIO ĮDOMAUS IR YPATINGO BUVO SPAUSDINAMA „GENYJE“ 1996-AIS METAIS:

Pabaigta spausdinti Vytauto Račicko „Šlepetės“ istorija. Kaip jau seniai tai įprasta, vėl daug naujų eilėraščių, pasakų, apysakų, iš kurių pačias įdomiausias man buvusias aš išskirčiau šias: Bitės Vilimaitės „Vargas su karve“, Rūtos Baltakienės „Voriukas virduly“ ir Renatos Šerelytės „Žaliabarzdžio pilies šturmas“. Toliau žurnale gyvavo nuolatinis šachmatų skyrelis. Atsirado ir naujas kulinarinių receptų skyrelis „Močiutės Snieguolės užeigėlė“. Toliau gyvavo trys nuolatiniai žurnalo komiksai: „Micius ir Pykštukas“, „Paršiuko Čiuko nuotykiai“ ir „Tado ir Šarado nuotykiai“. Vis dar buvo skyrelis „Šuns būdoje“, apie įdomiausius Lietuvos šunis ir jų veisles. Spausdinami į redakciją atsiųsti skaitytojų vaikų laiškai. Balandžio numeryje vėl trumpam atgaivinta „Genio LOTERIJA“, su prizais skaitytojams. Toliau kiekviename numeryje buvo ir priedas „Genio gandas“, su visa daugybe konkursų, užduočių, galvosūkių, įdomybių, pamokymais, kaip galima ką nors nupiešti ir vabalų horoskopu iš Velykų salos. Įdomus įliustruotas pasakojimas „Iš kur atsiras broliukas?“. Nedingo ir skyreliai: „Juokų maišelis“, „Margas vėrinėlis“ ir „Mylimiausias žaisliukas“. Konkursas ilgaplaukėms mergaitėms „Gražiakasė“. Atsirado naujas skyrelis, su pačių vaikų atsiųstomis pasakomis „Pasakų kertelė“. Net ir visas vienas numeris, ko dar tikrai nebuvo – specialiai skirtas tik indėnams, jų tradicijoms, istorijai, gyvenimo būdui aprašyti. Vėl neišvengta ir trupučio reklamų – galiniame viršelyje visus metus žurnale buvo spausdinama „Valio ledų“ reklama. Tik tais metais žurnale gyvavo ir naujas skyrelis „Tavo kalendorius“, aprašęs visas svarbiausias senovines lietuvių tradicijas ir šventes. Skyrelis norintiesiems rasti susirašinėjimo draugų „Noriu susirašinėti“. Rugsėjo numeryje žurnale atsirado naujas unikalus skyrelis apie kosmosą ir planetas „Laiškai iš kosmoso“. Rugpjūčio mėnesį žurnale pradėta spausdinti nauja įdomi istorija su paveiksliukais apie vieną indėnų berniuką, vardu Plunksna „Varniuko Kangio pasakojimai“. Skyrelis apie gamtą „Žalioji Genio plunksna“.

O dabar apžvelkime pačius gražiausius tų metų viršelius:

1996 sausis

                                                     Viršelio autorė Nomeda Balasevičiutė

(Oi, kokia gyli buvo tuomet pas mus žiema...
Šiame pirmojo tų metų numerio viršelyje pavaizduotos baltosios šiaurinės meškutės turbūt simbolizuoja tai, kad ir Lietuvoje žiemos metu kartais būna tokių nepaprastai šaltų dienų, kad tada vaizdas beveik visai nesiskiria nuo meškoms įprasto Šiaurėje ir čia jos taip pat irgi galėtų puikiai jaustis. O tai, kad piešinyje matosi po du žmonių siluetus namų languose, gal rodo, kad žiemą geriausia praleisti būnant dviese, poroje. Man tame "Genio" numeryje tikrai daug kas patiko, bet visų labiausiai - Jono Kriščiūno pasakojimas apie telefono atsiradimą pasaulyje.)

1996 vasaris

                                                     Viršelio autorė Rasa Dočkutė

(Šitame viršelyje – vėl žiemos dvasia dvelkiantis vaizdelis. Miela zylutė ir ją lesinantis vaikas tarsi lyg kaip tik geriausiai ir atspindi tikrąjį to meto vaizdą gamtoje, kai aplinkui yra tikrai šalta, žvarbu, paukšteliams labai trūksta maisto ir žmonės yra priversti patys juos lesinti tuo, ką turi. Toks įdomus buvo sutapimas, kad šį „Genio“ numerį aš ir gavau tos pačios dienos popietę, kai vieną šeštadienio rytą, rytinėje Lietuvos Televizijos laidoje vaikams „Labas rytas suraitytas“ buvo pranešta, kad jau yra išleistas naujas žurnalo numeris ir jis parodytas per televiziją. O iki tos dienos tai buvo labai retas atvejis, kada naujas žurnalas tą pačią dieną pasirodydavo ir sostinėje, ir tolimame kaime. Tame numeryje man didžiausią įspūdį tuomet paliko išspausdinta nuotaikinga pasaka - Antonijaus Robleso "Besotis". 
Dar galėčiau ir trumpai papasakoti, koks tą mėnesį buvo pats vaizdas pačioje gamtoje. Atsimenu, sniego tada buvo tiek daug, toks itin storas buvo žemę nuklojęs jo patalas, kad kai pas mane, kaime traktorius su buldozeriu nuvalydavo kaimo keliuką, abiejose jo šalikelėse likdavo susikaupę ypač aukšti ir platūs sustumto sniego kalneliai...)

1996 gegužė

                                                     Viršelio autorė Nomeda Balasevičiutė

(Šįkart – vėl, tradiciškai Motinos dienai skirtas viršelio vaizdelis, kuriame tikrai meniškai parodyta, kaip gražiai tądien vaikai sveikina savo mamas ir atsidėkoja joms už jų įdėtą meilę ir visą triūsą. Kad mamos tą dieną gauna iš savo vaikų tik didžiulius glėbius gėlių, gražiausių pavasarinių žiedų....
Pastarąjį žurnalo numerį aš tuomet gavau jau po mėnesio vidurio. Jame man didžiausią galimą įspūdį paliko tas "Močiutės Snieguolės užeigėlės" kulinarinis skyrelis. 
Dar atsimenu: tada buvo nepaprastai gražios, saulėtos ir netgi karštos pavasario dienos. Aplinkui, gamtoje visa augmenija jau skleidė savo naujus lapelius, skraidžiojo visokiausi paukšteliai ir vabalai, o man pačiam mokykloje mokslo metų dienos jau visai artinosi į galą...
(P.S. Žurnalo įdėkle buvo plakatas su aktoriumi Sigučiu Jačėnu ir jo dukrele Julija, bei dar interviu su jais pačiais.))

1996 birželis

                                                    Viršelio autorė Virginija Kalinauskaitė

(Tomis dienomis aš jau buvau laisvas nuo savo mokslų, mėgavausi vasaros atostogomis...
Šitą, birželio numerio viršelio vaizdą tik šitaip ir galima apibūdinti – jis dvelkia vien vasariška žaluma ir šiluma. Juk ne veltui čia ta basakojė mergaitė pavaizduota, vasaros metu, šiltą dieną turbūt ir daugeliui žmonių kartais taip norisi nusimesti šalin tuos batus ir pabraidžioti basomis po švelnų vasaros kilimą, žolę. Vienas svarbiausių to numerio pasakojimų - apie tai, kaip kartą Vilniuje, vienoje vietoje buvo susirinkusios visos žurnalo konkurse "Gražiakasė" dalyvavusios Lietuvos mergaitės. Būtent jis man labiausiai tuomet ir įsiminė atmintyje.)

1996 liepa

                                                     Viršelio autorė Taida Balčiūnaitė

(Šis „Genio“ numeris – ko dar tikrai niekada iki tol nebuvo – visas tik apie indėnus ir specialiai indėnams skirtas. Tą jau galima suprasti ir iš paties, gan neįprasto, indėniško šio numerio viršelio paveikslėlio. Beveik visą jo turinį užėmė tiktai vien straipsniai, pasakojimai indėniška tematika. Ką čia buvo galima rasti įdomaus paskaityti? Tikrai labai daug – apie indėnų Amerikoje statytus būstus, apie indėnų medžioklės tradicijas, apie indėnų ginklus, tarpusavio karus, apie indėnų kurtą meną, jų išradimus, apie pačią indėnų kalbą, daug fotonuotraukų su pačiais gyvais dabarties indėnais, indėniškų eilėraščių, legendų, pasakojimų, net indėniškų valgių receptai. Būtent todėl pats visas numeris man labiausiai ir įsiminė. Įdėkle – net ir priedas – kartoniniai puslapiai, su indėnų mini būstų išklotinėmis, pačių indėnų figūrėlėmis, išsikirpimui ir suklijavimui. Tikrai unikalus ir stulbinantis savo surinktomis žiniomis numeris...)

1996 rugsėjis

                                                    Viršelio autorius Paulius Lileikis 

(Tai jau antras iš eilės „Genio“ žurnalo numeris, kurio viršelyje iki tol buvusį įprastu pieštą paveikslėlį pakeitė tikra fotonuotrauka. Beje, kaip matote, dar gerokai pasikeitė ir pats viršelio dizainas. O pačiame viršelyje jūs šįkart matote Lietuvos krepšinio garsenybės Šarūno Marčiulionio dukrą Kristiną Marčiulionytę, kuri tuomet dar tebuvo pradinukė ir telankė mokykloje 4-ąją klasę. Matot, kokia ji dar maža tuomet tebuvo? Žurnale buvo išspausdintas ir pasakojimas apie pačią Kristiną, apie jos gyvenimą Amerikoje, ateities svajones, atostogas Lietuvoje, kaime, pas savo močiutę ir pomėgį tapyti. Jis man, asmeniškai labiausiai įsiminė. Taip pat tame numeryje aš dar pirmąsyk sužinojau ir tai, kad yra pradedama leisti istorinių, nuotykinių knygų vaikams serija „SKOMANTAS“. O žurnalo priede – įdėklas su kartoniniais puslapiais, kuriuose popierinės pieštukinės išklotinės, išsikirpimui ir suklijavimui.)

1996 lapkritis

                                                    Viršelio autorius Paulius Lileikis 

(Šiame, lapkritinio numerio viršelyje – vėl dar kitas garsus vaikas. Tai dabar jau velionio atgavusios Nepriklausomybę Lietuvos Respublikos pirmojo Prezidento Algirdo Mykolo Brazausko vienas iš anūkų, Mykolas Mertinas. Aktoriaus Daliaus Mertino sūnus. Ten pat, žurnale yra išspausdintas ir interviu su pačiu Prezidento anūku Mykolu, apie jo gyvenimą, pomėgį sportuoti, jo šeimą. Bet labiausiai man tuomet įsiminė ne tai, o vienos mergaitės, vilnietės Jūratės Vaičaitytės sukurti eilėraščiai. Dar kas buvo įdomaus šiame žurnalo numeryje – naujas skyrelis su pačių vaikų atsiųstais pasakojimais „Mano vardas – mano ženklas“ ir puslapiai „Dėdės Romo galvosūkiai“, su Romualdo Norvaišo sukurtais galvosūkiais.)

1996 gruodis

                                                    Viršelio autorius Jonas Staselis 

(Tuo metu aplinkui visur gamtoje karaliavo jau tikrų tikriausia balta ir šalta žiema... 
Ką būtų galima tiesiog pasakyti apie šį gruodžio mėnesio „Genio“ numerį? Turbūt gal tik tai, kad jis yra kaip tik ir skirtas Kalėdų šventei ir visas apskritai toks labai jau „kalėdinis“. Jame yra išspausdintas interviu su aktoriumi Rimgaudu Karveliu, kuris tuolaik per kiekvienas šv. Kalėdas persirengdavo Kalėdų Seneliu ir tuo džiugindavo visus vaikus. Tai tas pats žmogus, kuris yra ir nupaveiksluotas šio numerio viršelio nuotraukoje, apspistas patenkintų vaikų. Dar kaip matote, nuo šio numerio „Genio“ priekiniame viršelyje atsirado ir šmaikštus žurnalo šūkis: „Kas skaito, tas auga“. Galbūt buvo norėta tuo pasakyti, kad žurnalas vykdo savo svarbią misiją – padeda vaikams užaugti, tobulėti. Šiame numeryje, be įdėto priedo, kitų sekančiųjų 1997-ųjų metų kalendoriaus, buvo dar ir daugiau įdomybių – pasakojimas apie estrados dainininką Stasį Povilaitį, vėl buvo išspausdinta kitų, naujų sudėtingų „Dėdės Romo galvosūkių“. Labai iš to numerio man tąsyk įstrigo ir tikra, šventine nuotaika nuteikė pasakojimas Antano Ramono "Sidabrinis stirnelės varpelis". Na, o vienintelis keistumas yra gal tai, kad šį numerį aš gavau visai ne gruodžio mėnesį, o jau tik 1997-ųjų metų sausio mėnesio pirmąją savaitę.)